Kaip kanapės skatina kūrybiškumą?

• 1. Kas yra kūrybiškumas ir divergentinis mąstymas?
• 1. a. Divergentinis mąstymas
• 2. Kanapės, kūrybiškumas ir jų poveikis smegenyse
• 3. Kokia ideali kanapių dozė kūrybiškumui skatinti?
• 4. Apibendrinimas

Nuo senų laikų kanapės ir menas buvo neatskiriamai susiję, atrodo, tarsi šie du dalykai būtų žemės riešutų sviestas ir džemas mūsų sumuštiniui. Ir nors sutarti dėl kažko visiems gali būti sunku, kalbant apie kanapių gebėjimą stiprinti kūrybingumą, beveik visi atsakys 'žinoma'. 

Kiek kartų esi užsirūkęs ir pajutęs papildomą įkvėpimą piešti ar tapyti, galbūt groti gitara, bosu ar kitais instrumentais, rašyti ir taip toliau? O ką jau kalbėti apie filmus, serialus ar muziejus? Kai užsirūkai ir stebi meną, ar nesijauti su juo labiau susijęs?

Esame girdėję ir apie tuos, kurie užsirūkę jaučia įkvėpimą susitvarkyti namus klausydamiesi muzikos – tai irgi savotiška kūryba. Taigi, galime tvirtinti, kad kanapės tikrai skatina kūrybiškumą. Bet kaip tiksliai tai vyksta? Būtent tai ir aptarsime šiame straipsnyje. 

1. Kas yra kūrybiškumas ir divergentinis mąstymas?

Pirmiausia pažiūrėkime, ką laikome kūrybiškumu. Žodyne kūrybiškumas apibrėžiamas kaip polinkis kurti ar atpažinti idėjas, alternatyvas arba galimybes, kurios gali padėti spręsti problemas, suteikti pramogų sau ir/ar kitiems bei bendrauti. ¹ 

Be to, pagal Kembridžo apibrėžimą, kūrybiškumas – tai gebėjimas kurti ar naudoti originalias ir neįprastas idėjas. Tačiau amerikiečių psichologas dr. Ellisas Paulas Torrance'as pateikė kiek sudėtingesnį, gal net tikslesnį apibrėžimą. 

„Kūrybiškumas yra procesas, kuriame tampama jautrus problemoms, žinių spragoms, trūkumams, disharmonijoms ir pan.; identifikuojama sunkumas; ieškoma sprendimų, spėliojama, ar formuluojamos hipotezės apie trūkumus; tikrinamos ir peržiūrimos šios hipotezės bei galbūt modifikuojamos ir vėl tikrinamos; ir galiausiai komunikuojami rezultatai.“ ²

Visgi kūrybiškumas yra tiek subjektyvus, kad jo apibrėžimas kiekvienam gali būti skirtingas. Juk kas gi mokslas ar žodynas gali tiksliai pasakyti, kas yra kūrybiškumas?

Divergentinis mąstymas

Atsakydamas į šį klausimą, mokslas kūrybiškumą matuoja divergentiniu mąstymu. Tai minties procesas, kuris analizuoja visas galimas sprendimo galimybes (kiek tik jų galima sugalvoti), dažniausiai idėjų lietaus principu, t. y. spontaniškai, nelinijiniu būdu ir leidžia laisvai tekėti mintims bei idėjoms. ⁴

Divergentinis mąstymas dažniausiai naudojamas idėjų lietuje, t.y. greitai generuojant idėjas nevertinant jų ir leidžiant atsirasti vis naujoms mintims. 

Pagrindiniai būdai, padedantys skatinti divergentinį mąstymą: 

• Idėjų lietus: spontaniškas idėjų generavimas be jokios tvarkos ar logikos, nors įprastai vis tiek siekiama tam tikro tikslo;
• Dienoraščio rašymas: tai padeda užfiksuoti dienos metu kylančias mintis ir kaupti minčių kolekciją;
• Laisvas rašymas: kai tam tikrą laiką žmogus rašo nenutrūkstamai apie pasirinktą temą;
• Minčių arba temų žemėlapiai: dažniausiai daromi po idėjų lietaus, siekiant susieti atsitiktines idėjas. Pradedi nuo pagrindinės minties ir iš jos išsišakoja visos kitos idėjos. 

Taigi kaip kanapės padeda stiprinti šiuos kūrybos ir divergentinio mąstymo procesus?

2. Kanapės, kūrybiškumas ir jų poveikis smegenyse

Mokslininkai nustatė, kad už kūrybiškumą atsakinga smegenų dalis yra frontalinė žievė, kadangi ji atsakinga už pagrindinius kognityvinius procesus, susijusius su kūryba: ⁵

• Darbinė atmintis: ribotos talpos atminties sistema, atsakinga už trumpalaikį informacijos įsiminimą, apdorojimą ir manipuliavimą ja;
• Abstrakcija:  tai lankstumo ir gebėjimo prisitaikyti reikalaujantis mastymas. Abstrakcija apima labiau neapčiuopiamas gyvenimo puses, kai galvojama ne apie konkrečius objektus, o apie sąvokas ar jausmus;
• Planavimas: funkcijų visuma, leidžianti kontroliuoti elgesį ir paversti idėjas realybe, artėjant prie galutinio tikslo;
• Kognityvinis lankstumas: gebėjimas lengvai pereiti nuo vienos visiškai skirtingos idėjos prie kitos, mąstyti apie keletą skirtingų sąvokų tuo pačiu metu arba netgi rasti ryšius tarp visiškai nesusijusių dalykų.

Kadangi kanapės didina kraujo tekėjimą į frontalines smegenų dalis, ši zona tampa aktyvesnė ir kai kuriais atvejais – kūrybiškesnė. 1993 m. atliktas tyrimas parodė, kad smegenų kraujotaka (CBF) iš tiesų padidėja pavartojus kanapių. 

Tyrimas parodė, kad lyginant du žmones – kūrybingesnį ir mažiau kūrybingą (nors tai visiškai subjektyvu) – kūrybingesnis turi didžiausią pradinį frontalinių smegenų aktyvumą ir platesnį frontalinių smegenų suaktyvinimą atliekant kūrybines užduotis. Ši veikla stimuliuoja kūrybą dviem būdais.

Pirmiausia suaktyvėja sritis prie branduolio accumbens, kuris žinomas kaip apdovanojimų centro dalis, veikiantis kaip atlygio tarpininkas. Antra, būtent frontaliniame regione vyksta kūrybinis divergentinis mąstymas, lemiantis kūrybiškumą. ⁷

3. Kokia ideali kanapių dozė kūrybiškumui skatinti?

Daugelis rūkorių iš patirties galėtų patvirtinti, kad kanapės padeda kūrybiškumui, bet daugeliui pažįstama ir būsena, kai po stipraus rūkalų kiekio tampame visiškai neproduktyvūs. 

2014 m. atliktas tyrimas nustatė, kad skirtingos kanapių dozės sukelia skirtingus poveikius kūrybos procesams. Tyrime dalyvavo trys grupės rūkalių, kurioms buvo paskirtos skirtingos dozės: maža, didelė ir placebas. ⁸

Paaiškėjo, kad mažos dozės grupė pagerino du svarbius divergentinio mąstymo aspektus: sklandumą (atsakymų kiekis) ir lankstumą (atsakymų įvairovė). Visgi placebos grupės rezultatai buvo gan artimi šiai grupei. 

Kalbant apie originalumą – t.y. naujų bei unikalių dalykų sukūrimą – maža dozė pasiteisino labiausiai, o po jos sekė placebas. Tuo tarpu didelė dozė neleido pasiekti gerų rezultatų nė viename iš minėtų aspektų, išskyrus vieną. 

Paaiškėjo, kad išsamumo (atsakymų paaiškinimas, detalumas) požiūriu aukščiausiai įvertinti tie, kurie buvo labai apsvaigę, o mažos dozės ir placebos grupės rezultatai buvo lygūs. Vadinasi, kanapės tikrai turi įtakos kūrybiškumui, tačiau didelės dozės – gali atjungti produktyvumą. 

4. Apibendrinimas

Nors daugelis mano, kad kanapės skatina kūrybiškumą – ir taip, jos tikrai padeda – šis poveikis pasireiškia tik vartojant mažesnes dozes. Tad jei nori pasitelkti žolę kaip savo pagalbininkę kūrybiniuose procesuose, būtinai taip ir daryk, tačiau žinok, kad per didelis kiekis gali lemti neproduktyvumą. 

Kita vertus, nors remiamės moksliniais tyrimais, ne viskas gyvenime yra juoda arba balta, ir galbūt tu – iš tų, kurie gali suvartoti didelius kiekius kanapių ir vis tiek sukurti nuostabių šedevrų. 

Kitaip tariant, niekas nėra aišku kalbant apie kūrybą, ir kiekvienas tikras menininkas išsiskiria savo unikalumu. Neversk savęs tilpti į jokius rėmus – išbandyk, kas tinka būtent tau: daug žolės ir daug kūrybos ar gal mažesnės dozės. 

IŠORINIAI ŠALTINIAI

1. "Kas yra kūrybiškumas?" Human Motivation, 3 leid., aut. Robert E. Franken. 1994. 
2. "Kūrybiškumas" Cambridge Dictionary. 
3. "Scientific Views of Creativity and Factors Affecting Its Growth" Vol. 94, Nr. 3, Kūrybiškumas ir mokymasis. Dr. E. Paul Torrance. 1965 vasara.
4. "Strategies of Divergent Thinking" Vašingtono universitetas. 
5. "Connecting the Dots: Your Brain and Creativity" Dita Cavdarbasha ir Jake Kurczek. 2017 gegužė.
6. "Akutiniai pokyčiai smegenų kraujotakoje po kanapių rūkymo" R. J. Mathew ir W. H. Wilson. 1993. 
7. "Frontalinių skilčių neurologija ir kūrybinis protas" Leonardo Cruz de Souza, Henrique Guimarães, Antônio Lúcio Teixeira, Paulo Caramelli, Richard Levy, Bruno Dubois ir Emmanuelle Volle. 2014 liepa. 
8. "Kanapės ir kūrybiškumas: stiprios kanapės slopina divergentinį mąstymą nuolatiniams vartotojams" Mikael A. Kowal, Arno Hazekamp, Lorenza S. Colzato, Henk van Steenbergen, Nic J. A. van der Wee, Jeffrey Durieux, Meriem Manai, ir Bernhard Hommel. 2014 spalis.