Kanapių mitai: balti pelenai vs juodi pelenai

• 1. Balti pelenai vs juodi pelenai: mito esmė
• 2. Degimo temperatūros įtaka
• 3. Ką tyrimai atskleidė apie tabako pelenus
• 4. Prieš tai... kas išvis yra plovimas ir brandinimas (curing)?
• 4. a. Ką reiškia kanapių brandinimas (curing) ir kaip tai veikia kokybę?
• 5. Išvados

Jei esi vienas iš tų, kurie mėgsta diskusijas apie žolę ir jos kilmę, mitus bei legendas, tikrai esi girdėjęs ne vieną istoriją apie šį stebuklingą augalą. Pavyzdžiui, galbūt žinai 420 istoriją. Sakoma, kad šis terminas atsirado dar 70-aisiais, kai pakrančių apsaugos pareigūnas, bijodamas būti pagautas, atidavė nemažą kiekį žolės grupei studentų, parodydamas „lobio žemėlapį“ iki augalų. Grupė susitikdavo 4:20, parūkydavo ir ieškodavo.

Tačiau yra ir mažiau žinomų mitų apie marihuaną, kurių galbūt nesi girdėjęs, pavyzdžiui balti pelenai vs juodi pelenai. Galbūt idėja skamba pažįstamai, o gal – ne, bet bet kuriuo atveju pasinerkime į šią istoriją ir pažiūrėkime, ar galime šį mitą išsklaidyti. 

1. Balti pelenai vs juodi pelenai: mito esmė

Jei dar nesi girdėjęs šio mito apie baltus ir juodus pelenus, štai kaip jis skamba. Šios liaudies sakmės platintojai tvirtina, kad deginant kanapių žiedus, jei pelenai balti arba šviesiai pilki – vadinasi laikai premium kokybės žiedus. Neva, jei žiedai buvo tinkamai išplauti ir išgydyti (cured), apie ką pakalbėsime vėliau, jie turėtų degti aiškių pilkų ar baltų atspalvių. Tuo tarpu tamsiai pilki ar juodi pelenai, pasak mito, rodo, kad augalas buvo pertręštas ar apdorotas chemikalais. 

Ar tikrai pelenai gali mums pasakyti apie mūsų produkcijos kokybę? Galbūt. Visų pirma, kanapės niekada neturėtų spragsėti ar čežėti deginamos, tad jei tavo žolė taip daro – sustok ir pagalvok kodėl. Tačiau, kadangi tai tik urbanistinis mitas, nėra daug mokslinių tyrimų šia tema. Tad norint suprasti, ar mitas tikras, galite pažiūrėti ankstesnius tyrimus apie degimą ir tabako pelenus.

Prieš gilindamiesi toliau, svarbu suvokti, kad įtaką daro įvairūs veiksniai. Kai kurie kanapių rūkantys žmonės tvirtai tiki, kad pelenų spalva – tikras rodiklis apie žiedų kokybę. O kaip dėl aplinkos drėgmės, kurioje rūko, ir sukimo popierėlių rūšies? Kai kurie popierėliai turi gausybę cheminių priedų, o kiti – natūralūs ir švarūs. Net ir paties rūkančiojo technika svarbi. Kas bus jei žmogus traukia stipriai ir giliai, o kitas lengvai ir trumpai? Visi šie klausimai meta abejonę dėl balto ir juodo peleno esmės. Ar tai tikrai taip svarbu? O gal tai tiesiog tuščias ginčas tarp norinčių pasirodyti ir savaip išaukštinti save kitoje rūkorių hierarchijoje? Išnagrinėkime!

2. Degimo temperatūros įtaka

Pelenai, ne tik kanapių, yra sudėtingas mineralų, anglies ir nuodegų derinys. Ir kaip keistai beskambėtų, pelenai gali daug ką pasakyti apie ugnį ar su ja susijusius reiškinius. Pavyzdžiui, pelenai tiriami po miškų gaisrų norint suprasti degimo temperatūrą. Kai degimo temperatūra aukšta, sudegus organinei medžiagai ir sumažėjus azoto kiekiui, pelenų spalva tampa šviesesnė – tarp pilkos ir baltos. Kai pelenai tampa visiškai šviesūs, juose daugiausia lieka kristalinių ar amorfinių neorganinių junginių.

*Pastaba* Paprastas žiebtuvėlis įkaista iki apie 1000° C.

Taigi, kai degimo temperatūra neviršija 450° C, degimo procesas dar laikomas nebaigtu, todėl tokie žemos temperatūros pelenai dar kupini organinių junginių, įskaitant anglį, todėl jie ir būna tamsūs. 

Kai temperatūra aukštesnė nei 450 laipsnių, anglis išgaruoja, virsta dujomis ir lieka tik mineraliniai pelenai – kalcio, natrio, kalio, magnio, silicio ir fosforo neorganinės druskos. Paprastai tariant, tai reiškia šviesesnius pelenus. Visa tai leidžia padaryti išvadą: ne, šviesūs ar balti pelenai neparodo kanapių žiedų kokybės, jie priklauso tik nuo to, kokioje temperatūroje deginamas produktas. 

3. Ką tyrimai atskleidė apie tabako pelenus

Ne, mes nesame keistuoliai, kurie tyrinėja savo suktinių pelenus, iš tikrųjų tabako pramonė jau daugiau nei šimtmetį kruopščiai stebi, kokius pelenus sukuria jų produktai. 

To meto tyrimuose buvo siekiama išsiaiškinti, kurie augalo ingredientai skatina ar slopina degimą tabako cigaretėse. Nustatyta, kad chloridai trukdo pilnam degimui, dėl ko mažėja skonio ir kvapo intensyvumas ¹. Tuo tarpu tokios medžiagos kaip kalio organinės rūgštys padeda degimui, palaiko ugnį. Kadangi šios medžiagos (bei šarminių ir žemės šarminių metalų druskos) reikšmingai lėtino degimą, JAV federaliniai ir valstybiniai žemės ūkio departamentai bei universitetai ėmėsi jų tirti. 

Pirmiausia imtasi tirti, kaip trąšos veikia tabako dūmus ir pelenus. Paaiškėjo, kad trąšų naudojimas nekeitė išdžiovintų lapų šarminių savybių ir nesukėlė sieros kiekio padidėjimo. Tačiau pastebimiausiai dūmų kokybę veikė fermentacijos procesas, o tiksliau – prasta tabako kokybė dėl didelio chlorofilo kiekio. 

Norėdami pasiekti baltus pelenus tabako cigaretėse, gamintojai prie gaminio pridėdavo nitratų ar karbonatų, taip pat magnio ar kalcio rūgščių. Sudeginus bet kurį iš šių komponentų, susidaro šarminių metalų oksidai, dėl kurių formuojasi balti pelenai. 

Taigi, užtenka chemijos pamokos. Kokia esminė mintis? Iš esmės, balti ar skaidrūs pelenai susidaro dviem atvejais:

• Pirma, esant aukštai degimo temperatūrai;
• Antra – jie daugiausia susidaro iš mineralų. 

Taigi, kaip ir kodėl manoma, kad kanapių suktinių pelenai, kai jie nėra maišomi su tabaku, atsiranda dėl puikiai išplautų ir išgydytų žiedų? Ir kuo tai susiję su produkto kokybe? Pažiūrėkime.

4. Prieš tai... Kas išvis yra plovimas ir brandinimas (curing)?

Jei dar nesi kanapių augintojas, plovimo (flushing) ir brandinimo terminai gali būti tau naujiena. 

'Plovimas' gali būti įvairiai suprantamas pagal augalų priežiūros tradicijas. Kalbant apie kanapių auginimą, tai reiškia proceso etapą, kai per paskutines 1–2 savaites prieš derlių iš augalų išplaunami likę maisto elementai. Plovimui naudojamas mažo EC (elektrinio laidumo) vanduo, kad augalas absorbuotų tik paprastą vandenį, o ne trąšų tirpalą. Visgi, ar plovimas iš tikrųjų keičia žiedų kokybę ir todėl pelenų spalvą – dar nėra aišku.

Plovimo paradoksas

Kai kurie augintojai prisiekinėja plovimo svarba, kiti tvirtina, kad jų žiedai aukštos kokybės ir duoda šviesius pelenus net be jokio plovimo prieš derlių.

Taigi, jei plovimas nebūtinai daro įtaką nei žiedų kokybei, nei pelenų spalvai, gal priežastis slypi brandinime? Kada plauti – priklauso nuo auginimo stiliaus ir asmeninių augintojo įsitikinimų. Organiniai augintojai dažnai plovimo atsisako, bet iš esmės, mes visada rekomenduojame bent kelias dienas išplauti, nesvarbu ar auginama hidroponikoje ar natūralioje žemėje. Naudok mažo EC vandenį (tinka ir paprastas vanduo iš čiaupo), tačiau dar svarbiau – teisingas pH. Dirvai rinkis 6,0–6,8, hidroponikai ir kokosui – 5,5–6,5, kad gautumei geriausią rezultatą. 

Plovimo metu laistyk augalus įprastu laistymo laiku. Nereikia naudoti labai daug vandens – užtenka tiek, kiek įprastai laistytum per šėrimą, kad išbėgtų apie 25% pertekliaus. Po maždaug 20 min. pakartok tą patį ir pasinaudok TDS arba EC matuokliu, norint patikrinti druskų lygį skystyje. Plovimo pabaigoje EC vertė turi būti beveik tokia pati kaip naudoji paprastam vandeniui – tai rodo, kad beveik visi maisto elementai išplauti. Dirvai rekomenduojame 1–2 savaičių plovimą, kokoso auginimui – 5 dienas, o hidroponikai – 3 dienas. 

Ką reiškia kanapių brandinimas (curing) ir kaip tai veikia kokybę?

Kalbant apie žolę, tinkamas laikymas yra labai svarbus – saugo išvaizdą, o taip pat gali pagerinti savybes. Tai ypač aktualu ką tik nuskintiems žiedams, kuriems reikalingas brandinimo laikotarpis iki vartojimo. Tam žiedai laikomi hermetiškuose stiklainiuose tamsioje ir vėsioje vietoje nuo 10 dienų iki 2 savaičių, kasdien trumpai pravėdindami, kad nesusidarytų pelėsis. Taip skatinamas teisingas kanabinoidų ir terpenų išsivystymas bei subrendimas, kad gautum geriausią efektą.

Brandinimo esmė – pasiekti tobulą žiedų džiūvimo lygį prieš vartojimą. Šio proceso metu žymiai sumažėja ir chlorofilo kiekis, todėl pelenai gali atrodyti baltesni. Tačiau, kaip minėjome, reikia daugiau tyrimų, kad patvirtintume, jog tinkamas brandinimas garantuoja šviesius pelenus. Ką galime tvirtinti – gerai subrandinti žiedai suteikia švelnesnį dūmą, paprastai būna geresnės kokybės ir gali duoti šviesesnius pelenus.

Brandinimas – dažnai pamirštamas auginimo proceso etapas, ypač ten, kur rekreacinis vartojimas dar nelegalus. To priežastis – didžioji žolės dalis čia ateina iš nereguliuojamos rinkos, kur produktas beveik netikrinamas. Pagalvok, kam nelegaliam augintojui gaišti kelias savaites ar net mėnesius, jei jis gali parduoti žiedus iškart po džiovinimo? Brandinimas reikalauja kantrybės, o daugelis augintojų negali sau to leisti, ypač ten, kur žolė dar draudžiama.

Jei gyveni vietovėje, kur kanapės vis dar draudžiamos, mes rekomenduojame brandinti žolę, kurią ketini vartoti. Tai taip paprasta, kaip nusipirkti keletą stiklainų ir sudėti žiedus vidun – belieka palaukti. Kai kurios rūšys (strain) bus subrandintos jau po kelių savaičių, kitoms reikės iki 6 mėnesių. Terpenų brendimas – labai reikšmingas, jei nori skanios žolės, tad būk kuo kantrus!

5. Išvados

Galbūt dabar, kaip ir mes, jauti lengvą sumaištį: ar baltų pelenų mitas tikras ar ne? Tai – mitas ne be reikalo, tad ar tikėti juo – lemi spręsti tau. Kalbant apie žiedų kokybę, ją gali paveikti daugybė faktorių, tad nesakytume, kad pelenai yra lemiamas kriterijus. O kaip tu manai? Parašyk komentare, kas tavo nuomone labiausiai išskiria gerą žolės žiedą iš kitų!

IŠORINIAI ŠALTINIAI 

1. "Effect of some Alkali Salts upon Fire-Holding Capacity of Tobacco" Henry R. Kraybill. July 1917.