Viskas apie autoflowerius – augimo veiksniai

• 1. Apšvietimo reikalavimai
• 2. Augalų treniravimo technikos
• 3. Mikrobų simbiozė

1. Apšvietimo reikalavimai

Kaip paaiškinome 1 dalyje: Evoliucija ir augimas, visi autoflowering kanapės strainai gauna naudos iš Ruderalis genų – tai leidžia greičiau ir atsparesnius auginimus be poreikio keisti šviesos ciklą, kad prasidėtų žydėjimas. Autoflower strainų raida reiškia, kad galite pasiekti išties įspūdingą derlių taikant optimalias sąlygas ir tinkamas technikas. Šie augimo veiksniai yra lengvai suprantami, ir tikimės, jie paskatins daugelį augintojų pereiti prie autoflower. Kai sėkla sudygsta ir pasodinama, ji turi išlikti toje pačioje aplinkoje iki derliaus nuėmimo. Autofloweriai netoleruoja "persodinimo". Pagrindinė taisyklė: kuo daugiau šviesos valandų – tuo geriau. Dėl to vidaus (indoor) auginimai dažniausiai ir duoda daugiau derliaus, net jei LED lempos niekada neprilygs saulės spinduliams. Indoore autoflower galima duoti 24 valandas šviesos per parą, lauke – tik apie pusę tiek.

Nors tai labai diskutuojama tema tarp autoflower augintojų, šiandien vyrauja nuomonė, kad šviesos režimas 18/6 (tai 18 valandų šviesos ir 6 valandos tamsos) arba 20/4 leidžia pasiekti geriausius rezultatus nuimant derlių. Nors autoflower strainai pilnai subręsta pagal bet kokį šviesos režimą, dauguma augintojų sutinka, kad 24/0 gali turėti neigiamos įtakos derliui ir žiedų stiprumui. Kaip ir žmonėms, kanapių augalams reikia bent šiek tiek laiko poilsiui. Suteikite augalui tiek šviesos, kiek įmanoma (bet ne daugiau kaip 20 valandų per parą auginant viduje), tinkamą vandens ir maistinių medžiagų kiekį tinkamame pH intervale, ir būdamas autoflower jis automatiškai pradės žydėti vos po keleto savaičių. Tačiau siekiant maksimalaus augimo potencialo, galima išbandyti keletą gudrybių.

Be abejo, jei prisimenate ką nors iš biologijos pamokų, žinote, kad augalams šviesa būtina tam, kad vyktų pagrindinis fiziologinis procesas – fotosintezė. Bet šį įspūdingą sugebėjimą turi ne tik augalai, dumblių ir kai kurios bakterijų rūšys taip pat naudoja saulės šviesą savo energijai kurti. Fotosintezės metu augalai naudoja šviesos energiją ir jos pagalba iš atmosferos anglies dvideginio bei dirvos vandens sukuria cukrų ir deguonį. Šis procesas duoda augalams daug naudos – jie gali augti, taisyti pažeistus audinius ir būti kuo produktyvesni.

2. Augalų treniravimo technikos

„Low-Stress Training“ (LST), arba žemo streso treniravimas, – tai švelnus šakų lenkimas (pritvirtinant jas minkšta virvele ar pūkuotomis vielutėmis), kad susiformuotų platesnis vainikas – tada kiekviena šaka gauna daugiau šviesos. Skirtingai nuo HST (aukšto streso) technikų, tokių kaip toppingas, fimmingas ar super-croppinimas, ši treniravimo forma nekenkia augalui. Tai ypač svarbu autoflowering strainams, nes jie neturi pakankamai vegetacijos laiko atsistatyti po invazinių treniravimo tipų.

Geriausia LST pradėti ir taikyti palaipsniui, kas kelias dienas, kol šakos vis dar pakankamai elastingos lenkimui. Lankstyti šakų galus lengviausia. Po truputį formuosis ideali augalo forma, nes kiekviena lenkta šaka natūraliai stiebsis šviesos link. Pirmą kartą autoflower auginantiems augintojams nerekomenduojama „toppinti“ (t. y. visiškai nukirpti aukščiausią šaką, kad augalas išplatėtų ir augtų masyviau) iki kol įvaldoma LST. Autoflower strainai turi trumpesnį augimą ir mažiau laiko atsigauti po šoko. Patyrusiems augintojams bei gerai augančiam stipriam augalui su bent 4 mazgais (poromis pagrindinių lapų) galima tiesiog nukirpti viršūnę (tai būrelis mažų lapelių).

„FIMingas“ (FIM) – tai mažiau radikali toppingo versija. Vietoj to, kad nupjautumėte visą viršūnėlę, tiesiog lengvai nuskutate patį galiuką ir taip keliate mažesnį stresą augalui. Trūkumas tas, kad, kitaip nei toppinant, FIMingas retai suformuoja dvi pagrindines šakas (t.y. du pagrindinius žiedus). „Be technikos“ treniravimas – tai pats paprasčiausias LST būdas: pagrindinis stiebas palenkiamas pačioje augimo pradžioje, kad visas augalas augtų horizontaliai ir daugiau LST nebebūtų reikalinga.

Strateginis defoliavimas viduje (indoor), ko dažniausiai nereikia auginant saulėje, iš esmės yra lapų apkarpymas ankstyvoje žydėjimo fazėje, kad daugiau žiedų gautų papildomą šviesą ir orą. Kaip minėjome aukščiau, galite eksperimentuoti su bet kuria treniravimo technika, tačiau bet kokia HST forma autofloweriams gali pakenkti. Fast Buds siūlo tris „XXL derliaus“ strainus: Six Shooter, Tangie'matic ir dabar – naujasis Blue Dream'matic!

3. Mikrobų simbiozė

Maži dirvožemyje gyvenantys organizmai taip pat atlieka svarbų vaidmenį kanapės sveikatai ir optimaliam augimui. Ar žinojote, kad yra visa būrys mikrobų, kurie padeda kanapių augalams augti dideliems ir stipriems? Taip, šie mažieji atlieka svarbų vaidmenį leisdami jūsų augalams būti sveikiems ir laimingiems. Pirmiausia, pažvelkime į dirvą. Dirvožemio mikrobai skaido organinę medžiagą, tokią kaip nuvytę lapai ar kiti augalinės kilmės likučiai, į maisto medžiagas, kurias kanapės gali pasisavinti. Jie taip pat padeda augalams tuos elementus įsisavinti efektyviau, todėl jie auga greičiau ir stipriau. Tačiau svarbu ne tik dirvožemis. Mikrobai gali gyventi ir ant paties augalo paviršiaus. Šios naudingos bakterijos ir grybeliai saugo augalą nuo kenksmingų patogenų ir kenkėjų, pvz., pelėsio ar vabzdžių. Jie taip pat stiprina natūralias augalo apsaugos funkcijas, tad augalas tampa atsparesnis ligoms.

Vienas ypač naudingas kanapėms mikrobų tipas yra mikoriziniai grybai. Jie užmezga simbiozinį ryšį su augalo šaknimis, sudarydami mažyčius siūlus, kurie padeda augalui sugerti maisto medžiagas ir vandenį iš dirvos. Jie netgi gali padėti augalui įveikti aplinkos stresą, tokį kaip sausra ar maistinių medžiagų stygius. Dar viena mikrobų grupė, naudinga kanapėms – azotą fiksuojančios bakterijos. Šie mikrobai paima azotą iš oro ir paverčia jį tokia forma, kurią augalas gali pasisavinti. Augintojas gali išnaudoti mikrobus savo naudai įvairiais būdais, siekiant geresnių rezultatų: inokuliuoti persodinamus augalus mikoriziniais grybais ir Trichoderma, arba naudoti komposto arbatą purškimu ant lapų (foliariniu būdu).