• 1. Neįprastas „pirštų“ skaičius ant lapų
• 2. Neįprasta lapų forma
• 3. Augalas pats save nupjauna
• 4. Dvyniai daigai
• 5. Žiedai augantys ant lapo vidurio
• 6. Lapai su neįprastomis spalvinėmis dėmėmis
• 7. Daigai su trimis lapeliais
• 8. Ar hermafroditizmas – mutacija?
• 8. a. Kas lemia kanapių augalų virtimą hermafroditais?
• 9. Kitos problemos, darančios įtaką kanapių derliui
• 9. a. Mitybinių medžiagų trūkumai
• 9. b. Ph problemos
• 9. c. Kenkėjų invazijos
• 9. d. Pelėsio ir ligų problemos
• 9. e. Aplinkos kontrolės problemos
• 10. Apibendrinimas

Kanapių augalų mutacijos yra natūralus reiškinys, galintis pakeisti augalo savybes, dažniausiai pasireiškiantis lapuose, žieduose ir stiebuose.  Egzistuoja keletas mutacijų, kurios gali paveikti kanapių sėklas, tačiau dauguma mutacijų, kurios nesukelia deformacijų, tiesiog lemia neįprastą augalo augimą, nekenkiant augalo sveikatai, todėl augalas auga įprastai. Šios mutacijos gali lemti, kad augalas užaugins skirtingos spalvos lapus, turės neįprastą viršūnių ("pirštų") skaičių lapuose arba net išaugins daugiau šakų nei įprastai; Dauguma augintojų vengia auginti mutavusius augalus, tačiau tai gali būti įdomu ir leidžia daug ko išmokti stebint, kaip auga mutavusios kanapės. Pateikiame dažniausias kanapių augalų mutacijas, kurios leidžia augalui augti normaliai ir duoti padorų derlių, jei tinkamai prižiūrima.

1. Neįprastas „pirštų“ skaičius ant lapų

Neįprastas „pirštų“ skaičius ventiliaciniuose lapuose kai kada laikomas mutacija, bet gali būti ir tam strainui būdinga genetinė savybė. Nors „standartinis“ viršūnių arba „pirštų“ skaičius yra 7, dažnai hibridinėse atmainose sutinkama daugiau arba mažiau pirštų, priklausomai nuo genetinio derinio. Tačiau egzistuoja ne viena mutacija, galinti paveikti ne tik viršūnių kiekį (jos formuojasi daugiau arba mažiau nei įprastai), bet ir jų augimo būdą. Pavyzdžiui, kai kurios atmainos gali užauginti net 11 viršūnių ar net daugiau – tam, jei jos auga normaliai, įtaką turi genetika, bet gali būti ir mutacija, jei augimas atrodo neįprastai, kaip matote žemiau esančiame paveikslėlyje.

Kaip matote aukščiau esančiuose paveikslėliuose, ši mutacija gali pasireikšti įvairiais būdais, tačiau visais atvejais lapų pirštai augs kitaip nei įprasta. Ši mutacija gali pasireikšti ir tada, kai lapai užaugina mažiau viršūnių nei konkrečiai atmainai reikėtų. Vieno piršto lapai būdingi fotoperiodinių augalų sugrąžinimui į vegetaciją, tačiau nesupainiosite – sugrįžimas į vegetaciją įvyksta, kai augalas jau pradeda žydėti ir apšvietimas grįžta į 12/12 ciklą. Tokie vieno piršto lapai pradeda augti tik po šio pokyčio, o jei kalti genų mutacijos – vieno piršto lapai augs jau nuo dygimo pradžios.

2. Neįprasta lapų forma

Be neįprasto pirštų skaičiaus, kanapių lapai gali augti ir su neįprasta forma – tai taip pat mutacija, nors retesnė nei neįprastas pirštų kiekis. Dažniausiai lapų forma nepaveikia augalo augimo, augalas augs įprastai, tik turės skirtingos formos lapus. Įmanoma, kad mutacija paveiks tik dalį lapų, todėl augalas turės įprastus lapus bei keletą mutavusių.

Šiais laikais daugybė augintojų ir selekcininkų ieško šių mutacijų ir jas bando įtvirtinti, todėl galima rasti ne vieną strainą, kurio lapai atrodo kaip paveikslėliuose aukščiau. Tai vyksta dėl to, kad atradęs mutaciją selekcininkas ją kerta tol, kol atsitiktinė mutacija tampa pilna atmaina, kurios palikuoniai visada rodo tą pačią mutaciją.

3. Augalas pats save nupjauna

Pats save nupjovęs augalas padaro tą patį, ką dauguma augintojų atlieka aukšto streso treniravimo metu – nugnyba viršūnę. Dėl to augalas neišaugina pagrindinės kolos, o vietoj jos formuoja kelias šonines šakas ir auga žemas bei krūminis, kaip ir apkarpytas augalas.

Kai jūsų augalas pats save apkarpo, neturėtų būti problemų, išskyrus tą, kad augs apkarpytas, tačiau kartais ši mutacija pasireiškia kartu su kitomis, pavyzdžiui, kaip antrame paveikslėlyje, kur augalas vietoje pagrindinės kolos išaugino vieno piršto lapus.

4. Dvyniai daigai

Kaip ir kitų gyvų organizmų atveju, kanapių augalai taip pat gali išauginti dvynius – taip nutinka, kai iš vienos kanapių sėklos išdygsta du daigai, abu gali tapti atskirais augalais ir augti normaliai, bet kartais vienas gali būti mažesnis ir silpnesnis.

Taip nutinka todėl, kad didesnis daigas dažniausiai užima daugiau vietos ir mažesnis gali nuvyti, todėl visada galite palikti juos augti arba atskirti – abiem atvejais augimas bus normalus.

5. Žiedai augantys ant lapo vidurio

Mutacijos ne visada susijusios su lapų pirštais – jos gali išryškėti įvairiai ir kartais labai nustebinti. Yra pranešimų apie žiedų susidarymą ties kanapių ventiliacinių lapų centru; kaip žinote, lapuose THC kiekis nedidelis, tačiau kilus šiai mutacijai centre susidaro daug žaliosios dervos. Kaip matote, čia kraunasi žiedas, kas tikrai retas atvejis.

Nors žiedeliai nedideli, juos tikrai galima rūkyti, gaminti valgomuosius produktus, ekstraktus ar ką tik norite; tačiau ši mutacija ne verčia augalo auginti žiedus ant lapų, o tiesiog sukuria žydėjimo vietą. Tai reiškia, kad augalas gali išauginti ir žiedadulkių maišelius ant lapų, jei pasirodys esąs patinas arba taps hermafroditu, todėl jei tai nutiktų jūsų augime, būtinai atskirkite tokį augalą, nes apdulkins jūsų moteriškus augalus. 

6. Lapai su neįprastomis spalvinėmis dėmėmis

Neįprastos spalvų dėmės dažniausiai atsiranda dėl dviejų dalykų:

• Tabako mozaikos viruso;
• arba variegacijos.

Šios neįprastos spalvų dėmės dažnai maišomos su TMV (tabako mozaikos virusu), tačiau skirtingai nei TMV, tai ne virusas, o genetinė mutacija. Neįprasti spalvų piešiniai (arba variegacija) dažniausiai pasireiškia tuo, jog augalas, stiebas ar žiedynai tampa dviejų spalvų – viena pusė viena, kita kita. Nežinoma, kokias spalvas augalas gali parodyti, tačiau registruoti atvejai, kai pusė lapo (ar visas augalas) tampa baltas, geltonas arba purpurinis. 

Tai nėra maistinių medžiagų trūkumas ar kita problema ir to pataisyti negalima – augalas augs kaip įprasta, tik dalis ar visi žiedai, stiebai ar augalo dalys bus neįprastos spalvos. Atkreipkite dėmesį, kad variegacija nepakenks jūsų augalui, nepaisant keistų spalvų augalas augs normaliai. Ši mutacija dažniau pasireiškia lapuose ar stiebuose, tačiau kartais gali paveikti visą augalą – anuomet ir žiedai taps balti, geltoni, purpuriniai ar bet kokios kitos spalvos, bet nesijaudinkite – jie nėra silpnesni, tiesiog kitokios spalvos.

7. Daigai su trimis lapeliais

Kaip žinote, kanapių daigai pradžioje išaugina tik 2 apvalius lapelius (kotiledonus), bet kartais daigas patiria mutaciją ir užaugina 3 lapelius. Tai neturi įtakos augimui ir dažnai augalas „išauga“ iš šios stadijos bei pradeda augti įprastai, todėl trijų lapelių daigą reikia prižiūrėti kaip įprastai.

Tačiau kartais augalas šios savybės nepraranda ir toliau augins trigubus lapus bei šakas; tai nėra blogai – keičiasi tik augalo išvaizda, bet kai kuriems, kas augina SCROG sistemose ar nori atlikti LST, tai netgi gali būti pliusas. 

8. Ar hermafroditizmas – mutacija?

Hermafroditizmas kanapių augaluose yra natūrali savybė, ir nors tai gynybos mechanizmas, įrašytas į augalo genetiką, augintojai šios savybės nori visada vengti. Hermafroditinės kanapės turi ir vyriškų, ir moteriškų lytinių požymių, vadinasi – šalia žiedynų, žiedadulkių maišeliai, kurie tikrai apdulkins žydėjimo vietas ir jas užpildys sėklomis. Evoluciškai tai didelis privalumas – savidulka leidžia palaikyti genetinę liniją. Bet, auginant kanapes vartojimui, sėklos – paskutinis norimas dalykas. Apdulkintas augalas visas jėgas skiria sveikų sėklų gamybai ir žiedų užaugina mažiau, jie būna retesni, turės mažiau trichomų ir žymiai mažiau terpenų.

Kas lemia kanapių augalų virtimą hermafroditais?

Hermafroditizmas kyla dėl dviejų priežasčių – genetinių žymių ir aplinkos streso. Kai kurios kanapių strainos genetiškai daug linkusios tapti „hermiais“ – ypač grynos Sativa ir sativa dominuojantys kultivarai lyginant su Indica strainais. Tailando Sativos ypač linkusios į hermafroditizmą tarp šiuo metu ištirtų atmainų. 

Nepaisant genetinio jautrumo kiekio, kiekvienas kanapių augalas galutiniame rezultate gali tapti hermafroditu nuo streso įtakos. Jei žydėjimo fazėje augalas „pajunta“, kad aplinka nėra tinkama žydėjimui ar apdulkinimui, gali labai greitai tapti „hermiu“. Esminiai streso faktoriai, kurie tiesiogiai lemia hermafroditizmo tikimybę:

• Fiziniai augalo struktūros pažeidimai
• Pertręšimas arba permažai trąšų
• Temperatūrinis stresas (kai augalas laistomas per šaltu ar karštu vandeniu)
• Šviesos laikotarpio pertrūkiai
• Šviesos pratekėjimas į auginimo teritoriją
• Per aukšta aplinkos temperatūra
• Per mažai arba per daug laistyta
• Kenkėjų, pelėsio, grybelio ar virusų infekcijos
• Per didelis pesticidų, fungicidų ar insekticidų naudojimas
• Derliaus vėlavimas 

Kaip užtikrinti, kad augalai netaptų „hermiais“?

Svarbiausia – sumažinti arba visiškai pašalinti bet kokius streso veiksnius, aprašytus aukščiau, prieš žydėjimą ir žydėjimo metu. Svarbu užtikrinti geriausias įmanomas aplinkos sąlygas, iš anksto atlikti visus augalo treniravimo darbus vegetacijos arba priešžydėjimo stadijoje. Paprastai – turite paruošti augalą dar prieš pradedant rimtai krauti žiedus, kitaip sulauksite problemų. Sterili auginimo vieta mažina visų infekcijų rizikas, o profilaktika visada geriausias ginklas šioms bėdoms įveikti. Kasdien tikrinkite augalus dėl šių problemų.

Nuolat tikrinkite visus laikmačius, kad nebūtų netikėtų pertrūkių ar šviesos pokyčių, taip pat užtikrinkite, kad ploto nepasiektų pašalinė šviesa. Jei turite automatikos, pvz., laistytuvų laiko jungiklius, temperatūros ir drėgmės reguliatorius – tikrinkite jų veiklą kelis kartus per savaitę. Augalo laistymas subalansuotu trąšų tirpalu itin svarbus, todėl investuokite į gerą pH matuoklį ir TDS ar EC rašiklį. Kiekios laistomo vandens priklausys nuo jūsų pasirinkto auginimo būdo ir patirties. Pradedantiesiems rekomenduojam auginimas kokoso substrate – laistykite tol, kol pasirodo apie 25% nubėgimo.

Genetikos valdyti negalite, bet galite rinktis strainus su mažesne hermafroditizmo rizika. Visose patikimose sėklų parduotuvėse turi būti lengvai randami klientų atsiliepimai – būtinai skaitykite, ką augintojai sako apie kiekvieną pasirinktą strainą. Įprastos, ne feminizuotos sėklos turi šiek tiek mažesnę „hermių“ tikimybę, tačiau gali būti, kad visas (ar didelė augalų dalis) derlius bus vyriškas, kas blogiau net už pilną hermį ar apdulkintą moterišką derlių.

Ką daryti, jei augalas virto hermafrodytu?

Jei vienas ar keli augalai pradeda rodyti tiek vyriškus, tiek moteriškus požymius žydėjimo pradžioje – turite du variantus. Jei ant augalo tik keli žiedadulkių maišeliai ir atrodo, kad problema izoliuota, galite atsargiai juos pašalinti. Tam naudokite pincetą, saugokitės jų nesusprogdinti. Tai negarantuoja, kad daugiau neatsiras, bet yra tikimybė, kad augalas toliau kraus tik moteriškus žiedus. Vis dėlto, tai rizikinga, nes galima praleisti smulkius maišelius, kurie apdulkintų visą derlių.

Kitas, labiau rekomenduojamas metodas – pašalinti tokį augalą iš auginimo, taip nebus pavojaus likusiam derliui. Jei žiedadulkės pasirodo žydėjimo pabaigoje, dar yra galimybė – uždaryti augalą karantine, labai atsargiai pašalinti žiedadulkių maišelius ir nuimti žiedus anksčiau... Tikėtina, kad liks šiek tiek sėklų, bet verčiau jau nuimti bent tiek gero žiedo, dėl kurio stengtasi, užuot viską išmetus dėl sėklų. Šie žiedai puikiai tinka rūkymui, valgomųjų gamybai ar koncentratams.

Ką daryti su hermafrodizmo augalų sėklomis?

Šis klausimas kelia diskusijų tarp kanapių augintojų. Vieni teigia, kad tokių sėklų reikia atsisakyti, kiti sako, kad sėkla paveldi visą motinos genetinę informaciją. Vadinasi, jei augintas feminizuotas sėklas ir jos virto „hermiais“, visos sėklos turėtų būti feminizuotos. Tačiau svarbu suprasti, kad visos tos sėklos paveldės ir hermafroditizmo genetines žymes, tad jei norite ateityje išvengti „hermių“ – išmeskite tas sėklas ir pradėkite iš naujo.

9. Kitos problemos, darančios įtaką kanapių derliui

Be mutacijų, yra nemažai veiksnių, galinčių neigiamai paveikti kanapių augimą ir vystymąsi. Nuo trąšų trūkumo iki kenkėjų, ligų, ekstremalių temperatūrų ar aplinkos sąlygų, daugumą šių problemų galima išvengti tinkamai prižiūrint augalus.

Mitybinių medžiagų trūkumai

Kanapėms optimaliai augti reikalingos pagrindinės mitybinės medžiagos. Trys pagrindinės makroelementų grupės yra azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K) – tačiau yra ir daugiau, kurių reikia sveikam augalui. Jei kurios nors iš šių maistinių medžiagų trūksta, augalas praranda stiprumą, lapai pagelsta, augimas lėtėja arba net žūsta.

Azoto trūkumas

Azotas – viena svarbiausių kanapių mitybos medžiagų, ypač vegetacijoje. Jei azoto nepakanka, lėtėja ar visai sustoja augimas, o augalo sveikata prastėja. Dažnai azoto trūkumo požymiai prasideda apatiniuose lapuose, jie gelsta, ir trūkumo progresui gilėjant paruduoja.

Fosforo trūkumas

Trūkstant fosforo, kanapės neišvysto būtinų fermentų ir tinkamai neauga. Dėl to vegetacija stagnuoja, o žiedai taip pat lėtai formuojasi. Fosforo trūkumas dažnai prasideda nuo apatinių lapų – tačiau čia, skirtingai nei azoto trūkumui, jie pasidaro tamsiai žali arba net melsvai purpuriniai, ilgainiui džiūsta ir trapėja.

Kaliaus trūkumas

Kali vyksta viena rimtesnių trąšų trūkumo problemų, dažnai lemiančių trąšų disbalansas ar aplinkos sąlygos. Simptomai prasideda nuo lapų galiukų ar kraštų, kuriuos iš pradžių gelsta, o vėliau ruduoja. Lapų kraštai darosi trapūs, gali būti dėmėti, augimas smarkiai sulėtėja.

Mikroelementų trūkumai

Be pagrindinių makroelementų, kanapės reikalauja ir mikroelementų – kalcio, geležies, magnio, cinko bei rečiau žinomų kaip boras, molibdenas, siera. Bet kurio iš jų trūkumas gali lemti sustojusį augimą, nuvytusius ar pageltusius lapus ir įvairias kitas problemas. Pilnai ir išsamiai apie augalų trūkumus skaitykite šiame gide.

pH problemos

Su trąšų trūkumu yra tiesiogiai susijusios pH problemos – tiek laistomo vidutinio ar trąšų tirpalo, tiek substrato. Jei laistote per žemo (rūgštaus) ar per aukšto (šarminio) pH vandenyje/trąšų tirpale, augalas nebegali įsisavinti ir naudoti būtinų maistinių medžiagų. 

Tai vadinama pH arba trąšų blokavimu, jį sunku atpažinti, nes atrodo kaip trąšų trūkumas. Norint išvengti problemų, svarbu tiek laistymo, tiek drenažo vandenyje matuoti pH ir maisto kiekį. Galite įsigyti pH dirvožemio testerius, kurie leis geriau suprasti, kas vyksta šaknų zonoje, bet jei visada tieksite tinkamo pH vandenį, rimtesnių problemų išvengsite.

Kenkėjų invazijos

Kaip ir visi augalai, kanapės kenčia nuo kenkėjų – voratinklinės erkutės, amarai, baltasparniai, grybiniai uodeliai ir kt. Sąrašas beveik nesibaigiantis. Geriausia apsauga – profilaktika: nuolat tikrinkite augalus dėl kenkėjų pėdsakų, pašalinkite užkrėstus augalus, įrenkite lipnias gaudykles ar pabarstykite žemę diatomitinės žemės (DE), laikykite augimą švarų ir vėdinamą.

Lauko derlius dažniau nukenčia nuo kenkėjų nei auginant viduje, tačiau auginant tik indoor nereikia nuleisti rankų. Svarbiausias dalykas indoor – švara: dezinfekuokite naudojamus įrankius, reguliariai valykite patalpos sienas ir grindis, o tarp ciklų atlikite kruopštų valymą. Naudokite gerą dezinfekantą ir nuvalykite visą plotą.

Pelėsio ir ligų problemos

Pelėsis ir ligos gali būti tiek pat pavojingi kanapėms kaip ir kenkėjai, net dar blogiau. Tokios ligos kaip miltligė, fitoplazma, suodinis pelėsis ir kt. gali smarkiai pakenkti ar sunaikinti visą derlių. Geriausia profilaktika – užtikrinti tinkamą ventiliaciją, kontroliuoti drėgmę ir laikyti visus įrankius bei įrangą visiškai švarius. Kaip minėta – nuolat laikykite auginimo erdvę kuo švaresnę. Taip daug didesnė tikimybė išvengti pelėsio ir ligų proto.

Be to, visada naudokite kokybiškus trąšų tirpalus, jei tik įmanoma – šiais laikais rinką užplūdo pigių, nepatikimų trąšų. Tokie prekių ženklai kaip APTUS, CANNA, House & Garden, Advanced Nutrients ir kt. visada bus geriausias pasirinkimas.

Aplinkos kontrolės problemos

Aplinkos kontrolės bėdos yra viena dažniausių šiuolaikinio kanapių auginimo iššūkių. Jei jos nesuvaldysite, susidursite su vytimu, trąšų blokavimu, kenkėjais ar ligomis.

Geriausias būdas jų išvengti – turėti tinkamą auginimo sistemą ir mokėti tinkamai valdyti alla aplinkos parametrus: drėgmę, temperatūrą, oro cirkuliaciją, šviesos intensyvumą, pH – visa turi būti tinkamame intervale. Geriausia naudoti kombinuotus valdymo įrankius: kondicionierius, drėgmės surinkėjus, ventiliatorius, CO2 generatorius, higrometrus.

10. Apibendrinimas

Mutacijos ne visada yra blogis – kartais mutacija gali būti labai smalsi, leidžianti išmokti naujų dalykų ir pamatyti tai, ko nė neįtariate, kad įmanoma, kaip trigubas daigas ar dvyniai!

Dauguma mutacijų nėra žalingos, tačiau pateikiame lentelę, kuri padės geriau suprasti, ko blogiausiu atveju galima tikėtis iš kiekvienos aukščiau aprašytos mutacijos. Jei matėte ar auginate mutavusią kanapę – drąsiai dalinkitės patirtimi su bendraminčiais, palikite komentarą žemiau!

Išoriniai šaltiniai:

1. Mutation plant breeding. - Brock, R.. (1957). 
2. Mutation Mechanism of Leaf Color in Plants: A Review. - Zhao, Ming-Hui & Li, Xiang & Zhang, Xin-Xin & Zhang, Heng & Zhao, Xi-Yang. (2020). 
3. Somatinės mutacijos ir evoliucija augaluose. - Schoen, Daniel & Schultz, Stewart. (2019).