Kaip kanapių augalai naudoja vandenį ir ką svarbu žinoti

• 1. Transpiracijos supratimas
• 1. a. Transpiracija per lapiją
• 1. b. Transpiracija per šaknis
• 1. c. Kas gali nutikti blogai?
• 2. Ideali auginimo terpė vandens sulaikymui
• 3. Įvairūs vandens tipai
• 3. a. Kietas vanduo
• 3. b. Minkštas vanduo
• 4. Atvirkštinis osmozės filtravimas
• 5. Lietaus vanduo
• 6. Geriausi laistymo patarimai kanapių augalams
• 7. Kaip daŽnai ir kiek vandens reikia duoti derliui?
• 7. a. Kaip nustatyti, kada augalai ištroškę
• 8. Kiti svarbūs sėkmingo derliaus komponentai
• 9. Išvada

Vanduo yra esminis visų anglies pagrindu gyvybės formų statybinis elementas šioje planetoje. Ypač kai kalbame apie kanapių sėklas, kurioms reguliariai reikia daug maistingųjų tirpalų. Turėti disciplinos neperlaistyti arba nepermažai laistyti savo augalus – viena, tačiau suprasti, kaip ir kodėl kanapių augalai iš pradžių naudoja vandenį – pagrindinis veiksnys. Toliau Fast Buds paaiškina svarbiausią informaciją apie vandenį, transpiraciją ir dalijasi pagrindiniais patarimais. 

1. Transpiracijos supratimas

Geriausias būdas suprasti kaip veikia transpiracija pas augalus – palyginti ją su mūsų pačių kūno funkcijomis. Mes naudojame vandenį, kad palaikytume smegenų drėgmę, vyktų druskų balansas ir osmosas, užtikrintume inkstų bei kitų organų veiklą, taip pat tai yra natūralus būdas vėsintis, kai prakaituojame.

Jei įsivaizduosite, kaip kanapių augalas priklauso nuo vandens, kad funkcionuotų taip, kaip ir mes, tada galėsite suprasti, kaip jie naudoja vandenį druskų pusiausvyrai ir mitybos medžiagų įsiurbimui palaikyti.

Transpiracija per lapiją

Vienas iš būdų, kaip kanapių augalai naudoja vandenį – per savo lapus. Santykinės drėgmės kiekis gali daryti įtaką tam, kiek vandens augalai pašalina per lapus, o taip pat – kiek vandens įsiurbia šakninė zona. 

Transpiracija per šaknis

Pagrindinis kanapių augalo tinklas, atsakingas už maistinių medžiagų pasisavinimą. Plaukuotos šaknys gali įsisavinti tik labai ploną vandens plėvelę su ištirpintomis maistinėmis medžiagomis. Jei santykinė drėgmė atitinka augalo gyvavimo ciklo reikalavimus, maistinių medžiagų įsiurbimo ir transpiracijos per lapiją santykis išlieka tobulai subalansuotas.

Augimo terpė gali sukaupti iki 18 kartų daugiau drėgmės nei sveria pati, tačiau transpiracijos sparta per lapiją nuolat kinta. Norint kompensuoti sausą ir karštą aplinką, pavyzdžiui, Viduržemio jūros vasarą ar prastai ventiliuojamą vidinį šiltnamį, augalai turi atvėsti panašiai kaip mes po sunkių fizinių krūvių.

Kas gali nutikti blogai?

Kai aplinka tampa per karšta kanapių augalui ir visas vanduo iš šaknų zonos yra sunaudotas, belieka tik laiko klausimas, kada augalai praras gyvybingumą ir susilpnės. Tai taip pat lems įvairių trūkumų atsiradimą bei pablogins augimą ir derlių.

• E.C. lygiai gali svyruoti
• Augalai gali nustoti augti
• Pasirodo trūkumai
• Matomi lapų pažeidimai

2. Ideali auginimo terpė vandens sulaikymui

Labai svarbu pasiekti tinkamą balanso tašką tarp vandens sulaikymo ir drenažo. Tai, kokį substratą ir proporcijas naudoja augintojas, labai nulemia, kaip greitai ar lėtai vyks transpiracija.

Mineralinė vata (Rockwool)

Mineralinė vata gali išlaikyti iki 18 kartų daugiau vandens nei savo svoris, todėl tai puikus substratas vandeniui išlaikyti karštuose patalpose arba lauke. Dažniau naudojama hidroponikoje, o taip pat puikiai tinka pasidėti vazono dugne su coco, perlitu ir žeme.

Coco

Coco pluoštas pagamintas iš kokoso kevalų ir paruoštas kaip inertinė auginimo terpė. Tai itin draugiškas pradedantiesiems ir augalams substratas, pasižymintis puikiu oro pralaidumu ir vandens kaupimo geba. Kanapių auginimas coco dažnai taikomas hidroponikoje arba maišant į organinę dirvą.

Vermikulitas

Vermikulitas – hidratuotas filosilikatinis mineralas, kuris išsiplečia veikiant karščiui. Tai dar viena lengva ir inerciška terpė, galinti gerai prisotinti auginimo terpę vandeniu.

3. Įvairūs vandens tipai

Priklausomai nuo to, kurioje šalies vietoje gyvenate, jūsų naudojamo vandens šaltinis vidaus ar lauko augalams gali labai skirtis. Svarbu ir kaip prieinate prie vandens: ar per čiaupą, miestelio šulinį, ar renkate lietaus vandenį.  

Kietas vanduo

Jis pasižymi padidintu mineralų kiekiu, nes iš uolienų išplauti mineralai patenka į vandenį. Kietas vanduo pasižymi daug didesniu mineralų kiekiu, nes prateka pro kreidos, gipso ar kalkakmenio sluoksnius. Tuomet į vandens sudėtį patenka: 

• Kalcis 
• Magnis
• Magnio karbonatai 
• Bikarbonatai
• Sulfatai

Galite užvirti puodą kieto vandens ir pastebėti baltas chalkines nuosėdas. Tai paprasčiausias būdas patikrinti vandens kietumą.

Minkštas vanduo

Minkštas vanduo turi labai mažai mineralų ir yra mažos jonų koncentracijos, palyginti su kietu vandeniu. Kaip rodo pavadinimas, toks vanduo yra švelnus, beveik be prieskonio. Reikėtų papildomai naudoti kalcio ir magnio trąšas, kad užtikrintumėte pagrindinių maistinių elementų ir mikroelementų balansą.

• Maža magnio jonų koncentracija 
• Maža kalcio jonų koncentracija
• Reikia Cal + Mg papildų

4. Atvirkštinis osmozės filtravimas

Metodas, kuris išvalo vandenį pašalindamas jonus ir didesnes daleles iš geriamojo vandens – tai atvirkštinė osmozė (R/O). Tai puikus būdas sumažinti elektrinį laidumą (E.C) iki mažiausio taško ir vėliau papildyti vandenį maistinėmis medžiagomis. Šis sprendimas labai pravartus augintojams, kurie susiduria su prasta vandens kokybe ir nori užtikrinti, kad vanduo būtų saugus gerti, naudoti išoriškai bei maitinti kanapių augalus ir išlaikyti optimalią gyvą dirvą.

5. Lietaus vanduo

Deja, švaraus ir nemokamo lietaus vandens rinkimo laikai jau praeityje – dalyje šalių lietaus vandens surinkimas apribotas. Jei šiuo metu remiatės gamtos teikiamu nemokamu šaltiniu ar planuojate tai daryti, svarbu apsvarstyti štai ką:

• Kai lietaus vanduo leidžiasi žemyn, jis surenka jonus iš oro ir juos sulaiko. Jei gyvenate šalia didelio miesto, būkite atsargūs – oro tarša gali užteršti lietų ir padaryti jį netinkamu augalams ar gėrimui. 
• Užtikrinkite, kad medžiagos, su kuriomis lietus renkamasis, būtų švarios ir sterilios. Seni latakai ar rūdijantis stogas gali ilgainiui užteršti vandenį. Geriausia rinkti naudojant plastikines gofruotas plokštes, kruopščiai išvalykite latakus.

• Surinktą lietaus vandenį būtina laikyti tamsai, su dideliu ištirpusio deguonies kiekiu ir saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Tai padės išvengti dumblių ir anaerobinių bakterijų atsiradimo.

6. Geriausi laistymo patarimai kanapių augalams 

• Laistydami augalus prie arti įjungtų auginimo lempų ir vėliau jas išjungdami galite sukelti per didelę drėgmę bei substrato persotinimą tamsiuoju paros metu. Naudingiau ir praktiškiau augalus maitinti vieną valandą po lempų įjungimo, arba du kartus per dieną mažesnėmis porcijomis.
• Naudokite oro akmenuką ar siurblį, kad vanduo liktų prisotintas deguonimi. Blogos bakterijos negali išgyventi stipriai deguoningoje aplinkoje. Papildomas deguonis ne tik palaikys vandenį šviežią, bet ir kels pH. 
• Jei augalai buvo laistyti užsistovėjusiu vandeniu ar užsikrėtė patogenais, puiki priemonė – vandenilio peroksidas. Papildoma deguonies molekulė H2O sudėtyje naikina ligas ir infekcijas. 

• Atvirkštinė osmozė labai rekomenduojama augintojams, kurie turi tik kieto vandens šaltinį. Filtravimui prireiks laiko, tačiau vanduo bus saugus gerti ir be priemaišų. 

7. KAIP DAŽNAI IR KIEK VANDENS REIKIA DUOTI DERLIUI?

Čia remsimės auginimu vazonėlyje su coco substratu, nes tai geriausia terpė pradedantiesiems. Iš tiesų, į šį klausimą sunku atsakyti tiksliai, nes veikia daugybė veiksnių, lemiančių, kaip dažnai ir kiek reikia laistyti augalus. Greitai peržvelkime pagrindinius faktorius, kuriuos būtina įvertinti, norint tiksliai apskaičiuoti laistymo dažnį ir kiekį.

Augimo terpė

Jūsų pasirinkta auginimo terpė stipriai įtakoja reikiamą vandens kiekį. Kanapės puikiai auga gerai vėdinamose, puriose, minkštose terpėse su puikiu drenažu. Kuo lengvesnė, puresnė struktūra – tuo geriau. Rekomenduojame naudoti coco pagrindinę terpę su pridėtais perlito ar vermikulito, kad pagerėtų drenažas ir vėdinimas. Taip pat rekomenduojame naudoti „air-pot” vazonus – jei turite paprastą plastikinį vazoną, padarykite papildomas drenažo skyles dugne ir užpildykite keraminiais rutuliukais, kad pagerintumėte vandens nutekėjimą.

Yra kelios priežastys, kodėl norime greito drenažo. Kai vazonas ilgai išlaiko drėgmę, gali kilti šaknų puvinys, maistinių medžiagų blokada ar trūkumai, kenkėjų ar grybų atsiradimas. Tanki ir drėgna terpė sunkiai išplaunama, jei kyla maistinių medžiagų rūpesčių. Geras orientyras – vanduo turi laisvai nutekėti per terpę. Vanduo turi pasirodyti per drenažo skyles per pirmą minutę ar dvi. Jei terpė neuždžiūna per 72 valandas (reikėtų siekti, kad džiūtų per 24 val.), ji sulaiko per daug drėgmės. Prieš sodinant, išbandykite pasirinktą terpę ir, esant reikalui, koreguokite mišinį. Plačiau apie tai skaitykite pilname vadove apie auginimą coco. 

Vazono dydis

Vazono dydis stipriai lemia laistymo režimą. Fotoperiodinėms kanapėms patartina pradėti mažesniame vazone ir jį didinti, tačiau automatinėms – geriau iškart sodinti į galutinį vazoną. Tai dėl to, kad kiekvienas persodinimas kelia stresą, kurį galima suvaldyti tik ilgiau laikant augalą vegetacijos stadijoje (kas neveikia autoflowering atveju – pastarieji pradeda žydėti pagal šviesos režimą nepriklausomai). Idealu naudoti 6–15 litrų vazoną, priklausomai nuo pasirinkto auginimo būdo. Pradėkite nuo lengvo laistymo ir nepergyvenkite dėl nutekėjimo iki kol augalui bus bent 3 savaitės.

Augimo stadija

Kaip jau minėjome, augimo stadija tiesiogiai lemia reikiamą vandens kiekį. Jauniems augalams užtenka daug mažiau vandens. Venkite galingos laistymo srovės mažuose augaluose – tai gali patirti stresą arba juos pažeisti, geriau naudoti purkštuvą tik šaknų zonoje.

Augant augalams didėja ir jų „apetitas”. Sulaukus 3 savaičių jau galima pilnai sudrėkinti terpę iki kol pasirodys nutekėjimas. Prieš tai rekomenduojame praplauti terpę kartą per savaitę, kad būtų išvengta druskų kaupimosi. Vėliau, laistant iki nutekėjimo, apie 25% skysčio turėtų išbėgti per drenažo skyles.

Aplinkos veiksniai ir šviesos intensyvumas

Šviesos intensyvumas, drėgmė ir temperatūra jūsų auginimo patalpoje stipriai lemia, kaip dažnai teks laistyti. Sekite pasėlius nuolat ir kiekvieną kartą pasvėrę vazoną įpraskite prie jo svorio – tai reikėtų daryti kasdien.

Kaip nustatyti, kada augalai ištroškę

Svorio testas – paprasčiausias būdas įvertinti, kiek laistymo vandens augalai sunaudojo. Pradedantiesiems tai gali pasirodyti netikslu, bet greitai išmoksite atskirti, kiek drėgmės liko vazonuose. Jei augalai atrodo pavargę ir svyruoja, jie gali būti kamuojami ligos, kenkėjų arba tiesiog ištroškę.

Reikia žinoti, kad perlaistyti augalai taip pat atrodys nususę, bet tipiškas perlaistymo požymis – tamsiai žali lapai, kurie susiriečia žemyn ir į vidų. Jei augalo lapų galiukai geltonuojantys arba ruduoja, gali būti požymis, kad trūksta vandens. O ar lapai tapo trapūs? Duokite vandens! Taip pat galite įkišti pirštą į viršutinį dirvos sluoksnį iki maždaug 4 cm gylio. Tai parodys bendrą drėgmės lygį, bet geriausia remtis prieš tai minėtais metodais.

8. Kiti svarbūs sėkmingo derliaus komponentai

Taigi, aptarėme viską apie kanapių laistymą ir drėkinimą. Tačiau vien vandens nepakaks. Norint tikrai maksimaliai išgauti kanapių augimo ir žiedų potencialą, svarbu atsižvelgti į dar keletą kritinių veiksnių. Jei auginama organinėje „super” žemėje, daugelis jų gali būti nereikalingi, nes dirva tiekia viską, ko reikia, tačiau auginant hidroponikoje ar su coco pagrindu – privalu rūpintis augalo mityba.

Ir svarbu ne tik vanduo ir trąšos. Yra daug papildomų aplinkos veiksnių, kuriuos reikia tinkamai sureguliuoti, norint užauginti gerą derlių. Apšvietimas, temperatūra, drėgmė ir vėdinimas taip pat labai svarbūs įrenginėjant sėkmingą kanapių plantaciją. Apžvelkime viską trumpai ir panagrinėkime, kodėl kiekvienas iš šių veiksnių svarbus.

Maistinės medžiagos

Kanapių augalams reikia makro, antrinių ir mikroelementų, kad augtų stipriai ir duotų gausų, tankų žiedyną. Pagrindiniai makroelementai – azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Tai pagrindinės maistinės medžiagos, kurių reikia daugiausia, tačiau jos tik dalis to, ko reikia derliui. Svarbios antrinės medžiagos – magnis (Mg), kalcis (Ca) ir siera (S), o mikroelementai – boras (B), manganas (Mn), cinkas (Zn), varis (Cu), geležis (Fe) ir molibdenas (Mo). Geros trąšų linijos turi suderintą visų šių elementų mišinį, bet visada pasitikrinkite etiketę.

Deguonis ir CO2

Atrodo savaime suprantama, tačiau, kaip ir visi gyvieji organizmai, kanapių augalai turi turėti prieigą prie deguonies ir anglies dioksido. Deguonis reikalingas metaboliniams procesams, o CO2 fotosintezei.

Kartu jie sudaro gyvybiškai svarbią kanapių gyvenimo ciklo dalį, todėl reikia nuolat palaikyti jų pakankamą kiekį ir oro, ir šaknų zonoje.

Temperatūra

Kanapės geriausiai auga esant 20–25°C (68–77°F) temperatūrai. Per aukšta – mažina energiją, per žema – stabdo augimą visai. Lauko sąlygomis sunku kontroliuoti, tačiau šiltnamiai suteikia daugiau kontrolės ir leidžia išlaikyti sveiką diapazoną.

Drėgmė

Drėgmė yra dar vienas svarbus rodiklis, kurį būtina prižiūrėti. Idealus lygis keičiasi augalo vystymosi eigoje, bet paprastai turi būti tarp 40–60%. Dygimo ir daigelių stadijoje – arčiau 70%. Pilnai įsibėgėjusiai vegetacijai – iki 50–60%, o nuo 4-os žydėjimo savaitės – iki 40–50%.

Apšvietimas

Apšvietimas – kritinis momentas. Tinkama šviesa lemia, ar derlius bus puikus ar prastas. Nors yra daug skirtingų apšvietimo rūšių, 2023-aisiais ir vėliau realiai verta naudoti tik LED. Ilgą laiką HID buvo auksinis standartas, bet dabar dėl LED pažangos HID prarado svarbą. LED yra geriausias pasirinkimas, nes:

• Reikalauja mažiau elektros – naudoja mažiau nei pusę HID galios.
• Labai efektyvūs – duoda daugiau naudingos šviesos, bet užima mažiau vietos.
• Nesikaista taip smarkiai – mažiau rūpesčių dėl ventiliacijos ir aušinimo.
• Ilgaamžiai – tarnauja daug ilgiau nei įprastos lempos.
• Suteikia visą natūralaus šviesos spektro ruožą – priešingai nei HID su ribotu spektru, LED dažnai leidžia derinti ar gauti pilną natūralų spektrą.

Visada rinkitės pilno spektro LED quantum board panelę. Neturite biudžeto – susitaupykite, verta. Jie tiesiog, atleiskite už kalambūrą, šviesmečiais lenkia konkurentus.

Vėdinimas ir oro cirkuliacija

Vėdinimas ir oro cirkuliacija būtini, kad patalpa neperkaistų ir augalai gautų šviežio CO2. Jei oro cirkuliacijos nėra, kyla temperatūra, mažėja CO2 ir pradeda plisti pelėsis. Turėkite vėdinimo sistemas, tokias kaip ištraukimo ventiliatoriai ir ortakiai, bei jungiančius ventiliatorius, kad oro srautas būtų tolygus.

Anglies filtrai taip pat būtini, jei norite geros oro kokybės: jie sulaiko visus stiprius aromatus, kurie kitaip gali pasklisti už auginimo zonos ribų. Diskretiškumas svarbus, net jei auginti kanapes leidžiama.

9. Išvada 

Laistant kanapes turite įvertinti daugybę kintamųjų: nuo augalo brandos, vazono dydžio, terpės, šviesos intensyvumo, oro apytakos, temperatūros, drėgmės iki veislės bei jūsų, kaip augintojo, patirties. Sužinojus, kiek ir kokių tirpalų reikia jūsų augalams, pasikeis galutinio derliaus apimtis bei kokybė. Sėkmės ieškant tobulo balanso ir užauginant aukščiausios klasės žiedų!