Kaip kompostuoti ir gaminti superdirvą kanapėms

• 1. Pradžia
• 2. Ką galima kompostuoti?
• 3. 3 dėžių sistema
• 4. Kas toliau?

Tai skirta kanapių puristams. Jei domitės perdirbimu, jei neseniai vartojote žodžius „Motina Gamta“ arba tiesiog norite lepinti savo išlepintus daigelius geriausiu maistu: kompostavimas gali būti kaip tik jums. Pažvelkime į kanapių superdirvą. Kompostavimas – tai pigus ir efektyvus būdas aprūpinti jūsų autoflowering kanapių sėklas pastoviu maisto medžiagų srautu, išlaikant superdirvos ir joje gyvenančių mikroorganizmų sveikatą.  Ekologiškų kanapių sėklų auginimo procese kuriate gyvybės pilną dirvą, ir idėja yra valdyti visą ekosistemą, o ne patį augalą. Kad ją praturtintumėte, teks rūpintis mikrobais, grybais ir kitais naudingais organizmais, kurie padės skaidyti maisto medžiagas augalams; kaip tai vyksta gamtoje. 

Kiek ilgai organinė dirva yra sveika ir tinkamai prižiūrima pradiniame etape, tiek ilgai būsite laisvi! Jums nereikės pergyventi dėl pH, PPM ar papildomų trąšų savo žiedams. Su kanapių superdirva galite tiesiog atsipalaiduoti ir stebėti, kaip jūsų augalas virsta tikru gamtos grožiu. Bet kas iš tiesų yra kompostas? Ar jis toks pats kaip dirva? Kokios naudos jis duoda augalams? Kaip jį naudoti? Kai žinosite atsakymus į šiuos klausimus, būsite pilnai pasiruošę įgyvendinti vieną iš efektyviausių ir pigiausių būdų savo auginimo kambariui ar sodui suteikti nuostabią derlingumą.

Tad pradėkime nuo to, kas iš tiesų yra kompostas; jis atrodo kaip dirva, bet abu šie dalykai nėra tapatu. Dirva, kurią randate lauke, sudaryta iš trijų pagrindinių frakcijų: smėlio, dulkių ir molio. Šių medžiagų mišinys vadinamas priesmėliu. Kiekviena dirva turi skirtingą šių dalių procentą, o tai lemia skirtingas jos savybes. Pavyzdžiui, molingos dirvos gerai sulaiko maisto medžiagas ir vandenį, bet labiau rizikuoja užpelkėti. Smėlingos dirvos greitai nusausina vandenį, tačiau, dėl to, karštame klimate gali perdžiūti per greitai. 

Galiausiai, dirvoje taip pat yra skirtingi dirvos organinės medžiagos (DOM) lygiai. Ši dirvos dalis apima gyvą bei buvusią gyvą organiką, pavyzdžiui, bakterijas, grybus, pirmuonis, kirmėles, taip pat suirusias augalų, gyvūnų ir jų išmatų liekanas. Čia atsiranda kompostas – jis iš esmės yra DOM rūšis, sukurta kontroliuojamoje aplinkoje. Kurdami kompostą dėžėse, ne sodo lysvėse ar vazonuose, paspartinate skaidymo procesą. Galiausiai kompostas savyje turi daug augalams reikalingų maisto medžiagų. Jis taip pat veikia kaip inokuliantas – įterpia naudingų mikrobų į dirvą, kad jie padėtų maisto medžiagų apytakai. Panašiai kaip molis, kompostas taip pat turi gryną neigiamą elektrinį krūvį, tad gali sulaikyti tam tikrų medžiagų išplovimą.

Pradžia

Jums prireiks 1–3 komposto dėžių ar panašių talpų lauke. Dėžę galite įsigyti arba pasidaryti patys be didelių pastangų. Dažniausiai savadarbėms dėžėms naudojamos, pavyzdžiui, neimpregnuotos medinės paletės. Dėžės su dangčiais, sulaikančiais drėgmę, padės greičiau susiskaidyti kompostui. DIY Komposto dėžės superdirvai – kanapėms

Pasirinkite vietą lauke, kur beveik nuolat būna pavėsis, kad sukurtumėte optimalią aplinką. Jei įmanoma, dėžę statykite tiesiai ant natūralios dirvos drenažui ir prieigai prie mikroorganizmų. Protingas variantas – turėti mažesnę papildomą komposto dėžutę viduje, kur kauptumėte kasdienes biologiškai skaidomas atliekas: maisto likučius, daržovių žieves, kiaušinių lukštus ar duonos trupinius. Taip mažesnę dėžutę galite perpildyti į didesnę ir abi mases maišyti – iš to išaugs turtinga kanapių superdirva.

Ką galima kompostuoti?

Ko NEkompostuoti

•  Mėsos kaulai
• Perdirbtas maistas
• Plastikiniai buteliai ar popieriniai puodeliai
• Pieno produktai
• Pesticidais užteršti produktai

Ką kompostuoti

• Vaisiai
• Daržovės
• Kavos tirščiai ir arbatos pakeliai
• Laikraščiai
• Kiaušinių lukštai

Nuo to, ką įdėsite į komposto mišinį, priklausys, kaip praturtinsite kanapių superdirvą ir ar nereikės papildomai tręšti augalų vėliau. Labai svarbu, kad jūsų sumaišytos medžiagos būtų subalansuotos. Tai garantuos, kad mikroorganizmai, kurie skaidys kompostą, turės tinkamą mikroaplinką.

Turime dvi pagrindines medžiagų kategorijas, kurios sudaro kompostą:

Žalioji medžiaga: tai gali būti žolės nuopjovos, žalios lapijos, vaisiai ir daržovės.

Rudoji medžiaga: čia priskiriamos medžio drožlės, sudžiūvę lapai, popierius, kartonas ir šiaudai.

Komposto krūvoje turėtų būti 25–50% žaliosios medžiagos ir 50–75% rudosios medžiagos.

3 dėžių sistema

Medžiagoms dėžėse daug darbo nereikia. Daugiausiai atlieka mikroorganizmai, bet maišymas rankiniu būdu paspartina procesą. Tai galite daryti šakių pagalba kas keletą savaičių. Taip suteikiate oro vystomam ekosistemai ir padedate masei suirti. Kirmėlės yra puikus papildymas ekosistemai – jos padeda išlaikyti drėgmę ir paversti kompostą stipresniu. Kirmėles ir žaliąją medžiagą dėkite į viršutinį dėžės sluoksnį – čia jos dirba, o apatinis skyrius skirtas surinkti galutinį kompostą. Kirmėlių kompostas nėra įprasto komposto pakaitalas, tačiau labai pagerina jūsų komposto maistinę vertę.

Kai kompostuojate su kirmėlėmis, reikia atidžiai stebėti pH ir drėgmę. Idealiausia temperatūra – 18–25°C, o pH 6.5–7. Blogus kvapus išvengsite apsaugoję nuo lietaus, reguliariai vėdindami ir vengdami per didelės drėgmės. Priešingai, jei mišinyje per sausa, neskaidoma beveik ničnieko. Tokiu atveju įdėkite daugiau žaliosios medžiagos.

Toks kompostavimo tipas bus paruoštas po 6 mėnesių ar ilgiau, priklausomai nuo klimato. Kantrybė atsiperka – lauks ne tik puikūs kanapių augalai, bet ir dar įspūdingesni, jei tai autoflowering kanapių augalai. Nieko neprilygsta tinkamai užaugintai ekologiškai žolei kanapių superdirvoje. Kaip ir su močiutės daržu – turtinga, ekologiška dirva leidžia pajusti visą geriausią kanapių skonį. 

Kas toliau?

Dabar jau pasiruošę pradėti auginti savo derlių, bet nežinote, nuo ko pradėti? Paieškos internete veda į begalę pasirinkimų – kaip, kada ir kur auginti savo žolę. Išbandykite tai, ką sužinojote, su viena iš naujų mūsų rūšių: