Kaip reguliuoti kanapių augimą naudojant derliaus valdymą

• 1. Kas yra derliaus valdymas?
• 1. a. Augalo augimo balansas
• 2. Vegetacijos stadija
• 2. a. Derliaus valdymas vegetacijos stadijoje
• 3. Žydėjimo stadija
• 3. a. Derliaus valdymas žydėjimo stadijoje
• 4. Kaip žinoti, ar derliaus valdymas veikia?
• 5. Kiti augimo ir vystymosi valdymo metodai
• 6. Apibendrinimas

Derliaus valdymo technikos daugelį metų buvo taikomos feminizuotoms sėkloms, tačiau pastaraisiais metais, kai buvo legalizuotos kanapės, ši augalininkystės šaka tapo viena pelningiausių pasaulyje. Todėl įmonės ieško būdų, kaip auginti efektyviau, didinti pelną ir kartu pagerinti produkto kokybę. Būtent čia atsiranda ši technika. Derliaus valdymas - tai auginimo sąlygų reguliavimas siekiant tam tikrų rezultatų kanapių vegetacijos ir žydėjimo stadijose.

1. Kas yra derliaus valdymas?

Derliaus valdymas - tai gebėjimas reguliuoti temperatūrą, drėgmę ir laistymą tam, kad nukreiptumėte savo augalus norima linkme. Taip yra todėl, kad augalai turi tam tikrų hormonų, reguliuojančių augimą reaguojant į aplinkos sąlygas ir stresą; šios reakcijos susijusios su sezoniniais pokyčiais, kuriuos patiria gamtoje. Tad derliaus valdymas išnaudoja šias hormonines reakcijas, manipuliuodamas aplinka ir siekdamas norimų rezultatų vegetacijos ir žydėjimo stadijose.

Tai reiškia, kad derliaus valdymas gali būti taikomas bet kuriame augalo augimo etape, siekiant konkrečių tikslų. Pastaraisiais metais ši technika tapo itin populiari kanapių auginimo fermose, nes augintojai ieško efektyviausių būdų, kaip subalansuoti vegetatyvinį ir generatyvinį augalų augimą. Naudojant šį metodą, augintojai gali taikyti generatyvinį valdymą norėdami pradėti žydėjimo stadiją keičiant apšvietimą į 12/12.

Kai žiedai būna jau susiformavę, augintojai grįžta prie vegetatyvinio valdymo po pirmo defoliavimo, kad palaikytų augalų sveikatą ir pagerintų žiedų tvirtumą. Dažniausiai augintojai keičia generatyvinio ir vegetatyvinio valdymo metodus, kad išlaikytų tinkamą augalų balansą. Vegetatyviniai valdymo metodai paprastai taikomi iki kelių savaičių iki derliaus, tuomet pereinama prie intensyvesnio valdymo, kad žiedai galutinai sunoktų. Labai rekomenduojame eksperimentuoti su visais derliaus valdymo metodais ir stebėti, kaip reaguoja skirtingos veislės ar augalai.

Augalo augimo balansas

Augimo stadijos metu dauguma energijos skiriama lapų ir šakų augimui, tačiau nedaug - žiedų formavimuisi. Tuo tarpu žydėjimo stadijoje didžioji energijos dalis skiriama žiedų formavimuisi, o lapų bei šakų augimui - labai mažai. 

Todėl augintojai turi palaikyti tinkamą augalo augimo balansą tarp lapų, šakų ir žiedų formavimosi. Kanapių atveju, augalai, kurie auga per tankiai arba formuoja per daug žiedų su mažai lapų (kas lėtina fotosintezę), laikomi išbalansuotais. Jei augalas išsibalansuoja, tai gali paveikti žiedų kiekį ir derliaus kokybę. Tad geriausias būdas pagerinti bendrą augalo augimą - optimizuoti vegetatyvinį augimą, užtikrinant, kad augalas formuotų tiek lapų ir šakų, kiek reikia dideliems, tankiems žiedams laikyti, tačiau nešvaistytų resursų nereikalingai masei.

2. Vegetacijos stadija

Vegetacijos metu kanapės formuoja stiebą, šakas ir lapiją, šiuo metu čia sutelktas didžiausias augalo energijos panaudojimas. Didėjant žaliai masei padidėja fotosintezės gebėjimas, kuris paruošia augalą žydėjimo stadijai.

Nors vegetacijos metu augalai paprastai formuoja lapus ir šakas, žalią masę (lapus, stiebus, šakas) įmanoma skatinti augti net ir žydėjimo stadijoje. 

Tad jei jūsų žydintis augalas auga lėtai ar per kompaktiškas, galite jam padėti išsitempti ir didinti internodų atstumą naudodami derliaus valdymo techniką.

Derliaus valdymas vegetacijos stadijoje

Norėdami paskatinti žalios masės augimą (ne grąžinti žydintį augalą į vegetaciją, bet padidinti šakų ir lapų skaičių), turite imituoti pavasariui būdingas sąlygas, kad augalas energingiau augintų žaliąją masę. Reikalingos klimato sąlygos:

• Žemesnis VPD;
• Žemesnis šviesos intensyvumas;
• Ir aplinka be streso.

Kad tai įsivaizduotumėte geriau, pateikiame vegetacinio augimo klimato derliaus valdymo lentelę:

Klimato valdymas vegetatyviniam augimui 

Garų slėgio deficitas (VPD)

VPD – tai skirtumas tarp oro drėgmės ir kiek oro gali jos sutalpinti. Tai labai svarbu, nes didėjant VPD augalui reikia sugerti daugiau vandens iš šaknų.

Be klimato sąlygų taip pat būtina laikytis tam tikrų laistymo sąlygų, darunter:

• Didesnis vandens kiekis;
• Ir žemesnis EC.

 Laistymo valdymas vegetatyviniam augimui

Porcijos dydis 

Kiekis vandens, kuriuo reikia laistyti kiekvieno laistymo metu.

Išdžiūvimas 

Skirtumas tarp vandens kiekio substratę nuo paskutinio laistymo iki kito. Iš esmės, kiek substratas išdžiūsta tarp laistymų.

Elektros laidumas (EC) 

Matuojamas, kaip gerai vanduo perneša elektros krūvį, o tai tiesiogiai proporcinga trąšų kiekiui maistinių medžiagų tirpale.

Atsiminkite – tai tiktai pavyzdinės sąlygos, galinčios skatinti žalios masės augimą, o tikrosios sąlygos priklausys nuo veislės. Labai svarbu reguliuoti šias sąlygas ir laistymą pagal jūsų auginimo aplinką, eksperimentuojant su derliaus valdymu ir surandant geriausią sprendimą auginamoms genetikoms.

4. Žydėjimo stadija

Žydėjimo metu augalo energija sutelkta žiedų formavimui, todėl iš esmės pristabdomas lapų, šakų augimas ir sumažinamas augalo tempimas.

Kaip ir minėta anksčiau, jei manote, kad jūsų augalai nesukuria pakankamai lapų, kad išlaikytų žiedų vystymąsi ar norėtumėte daugiau internodų tarpų, galite reguliuoti sąlygas skatinant žiedų formavimąsi.

Derliaus valdymas žydėjimo stadijoje

Norėdami šią techniką pritaikyti žydėjimo stadijai, turite imituoti vasaros sąlygas. Žydėjimo klimatui būdinga:

• Aukštesnis VPD
• Ir didesnis šviesos intensyvumas.

Klimato valdymas žydėjimo augimui 

Be klimato sąlygų taip pat yra reikalingos tam tikros laistymo sąlygos, darunter:

• Mažesnis vandens kiekis;
• Ir didesnis EC;

Laistymo valdymas žydėjimo augimui 

Turėkite omenyje, jog tai tik sąlygų, kurios gali skatinti žiedų vystymąsi, pavyzdžiai, o tikrosios sąlygos priklausys nuo veislės. Labai svarbu reguliuoti klimatą ir laistymą pagal jūsų auginimo ypatumus, eksperimentuojant su šia technika ir randant geriausią sprendimą jūsų genetikoms.

5. Kaip žinoti, ar derliaus valdymas veikia?

Norėdami įsitikinti, ar ši technika veikia, būtina sekti kiekvieną augalą, vadinamą derliaus registracija. Derliaus registracija reiškia detalių stebėjimų apie augalus kaupimą; tai ko gero svarbiausia šios technikos dalis.

Kaupdami duomenis, galite stebėti, kaip į skirtingus aplinkos ir laistymo pakeitimus reaguoja augalai, ir rasite kiekvienai genetikai geriausią tašką.

Taigi, ką verta stebėti? Viskas priklauso nuo to, kokias savybes norite pagerinti, bet dažniausiai stebimos šios savybės: 

• Augalo aukštis;
• Šaknų išsivystymas;
• Stiebo diametras;
• Internodų atstumas;
• Lapų ir stiebų spalva;
• Trichomos;
• Augalo stiprumas; 
• Ir žiedų dydis.

Fiksuodami šias savybes po kiekvieno auginimo ciklo, galėsite suprasti, kaip skirtingos auginimo sąlygos ir laistymo metodai veikia konkrečias veisles. Tokia duomenų bazė gali tapti galingu įrankiu optimizuojant derlių bei augalų augimą, leidžiančiu tiksliai sureguliuoti viską kiekvienai genetikai bei gauti geriausius rezultatus.

6. Kiti augimo ir vystymosi valdymo metodai

Derliaus valdymas – itin efektyvus būdas reguliuoti ir optimizuoti galutinį derlių bei kanapių vystymąsi, tačiau tai nėra vienintelė augintojams prieinama technika. Tai gana pažangus ir sudėtingas būdas auginti, todėl pradedantiesiems ar mėgėjams valdyti aplinką tokiu lygiu beveik neįmanoma – ypač auginant lauke.

Ieškantiems kitų metodų, kaip pagyvinti augalo struktūrą, didinti žiedų kiekį ir stiprumą, bei užtikrinti, kad derlius būtų kiek įmanoma geresnis, – pasirinkimų tikrai daug.

Streso treniravimas

Streso treniravimo būdai skirstomi į dvi pagrindines grupes: aukšto streso treniruotės (HST) bei mažo streso treniruotės (LST). Šių metodų esmė – sukeliant stresą ar net žalą augalui paskatinti naujo augimo taškų atsiradimą ir padidinti derlių. Tai daroma dviem būdais: sukelti fizinį stresą augalui arba reguliuoti jo augimą.

HST metodai

Aukšto streso treniruotės apima daugybę metodų – nuo genėjimo ir topping iki lenkimo ir super cropping – ir dar daugiau. Pagrindinė idėja: augalui sukeliama tokia streso dozė, kad jis priverčiamas formuoti naujus augimo taškus, gausiau žydėti bei sustiprėti.

• Topping – pašalinama centrinė viršūnė, kad augalas augtų su dviem pagrindiniais stiebais vietoj vieno; šis procesas gali būti kartojamas keletą kartų. Tai didina žiedų vietų skaičių ir skatina šoninių šakų augimą.
• Super cropping primena topping, bet vietoj viršūnės šalinimo stiebas tiesiog sulenkiamas ir pritvirtinamas. Tai sukelia šakos sužalojimą, bet užgijus ji tampa tvirtesnė ir gali laikyti daugiau žiedų.
• Main lining – kelių pagrindinių stiebų formavimo metodas, dalijant vieną didelį stiebą į kelis mažesnius ir juos pririšant horizontaliai. Taip atsiranda daugiau žiedų vietų ir derlius būna gerokai didesnis.

HST metodų nenaudokite su autožydinčiomis veislėmis, jei neturite daug patirties ir iki galo nepažįstate pasirinktos veislės.

LST metodai

Mažo streso treniravimo metodai daug švelnesni ir labiau tinkami autožydintiems kanapių hibridams. Taip yra todėl, kad auto veislėms tiesiog trūksta laiko atsigauti po ekstremalesnių HST metodų. LST žymiai švelnesnis augalams – tai pasiekiama švelniai lenkiant ar pririšant šakas, t.y. švelniai manipuliuojant augimo kryptimi. Tai galima daryti šakų užlenkimu, lenkimu, pririšimu arba apskritai reguliuojant vainiko formavimąsi. Pririšimo metodas – šakos ir stiebas pririšami, kad skatintų horizontalią augimą bei didintų žiedų kiekį.

Atveriant vainiką leidžiama šviesai tolygiau apšviesti visas žiedų vietas. Screen of Green (ScrOG) metodas – vienas dažniausiai naudojamų treniravimo būdų tiek auto, tiek fotoperiodinėms veislėms. Naudojama tinklelis ar sietas vainikui reguliuoti, išskleidžiant žydėjimo vietas. Tai užtikrina tolygų apšvietimą ir didesnį derlių. Kad ir kurį metodą pasirinktumėte, svarbu neperlenkti lazdos, kad nepervargintumėte augalų, ypač auginant autos.

Maistinių medžiagų valdymas

Maistinių medžiagų kokybė ne mažiau svarbi nei treniravimo metodai. Kanapėms reikalingas tinkamas maistinių medžiagų mišinys, kad augtų stiprios, sveikos ir duotų gerą derlių. Ekologiškos trąšos idealiai tinka kanapių auginimui, nes maitinamos medžiagos išsiskiria lėtai.

Jos taip pat švelnesnės augalams, nes nesukelia staigių pH lygio šuolių. Svarbu suprasti augalų maistinių medžiagų poreikius ir derinti juos pagal augimo ciklą. Jei auginate įprastoje žemėje, papildykite ekologiškomis trąšomis kas kelias savaites, kad augalams netrūktų svarbiausių mikroelementų. Rekomenduojame visada rinktis specialiai kanapėms skirtus žemės mišinius.

7. Apibendrinimas

Kanapių auginimas nėra naujiena. Kanapės yra vienas pirmųjų žmonių prijaukintų augalų ir, legalizacijai plintant, atsiranda vis naujų technikų. Kanapių derliaus valdymo metodai dar gana nauji ir tebėra tobulinami, todėl augintojams reikia specialios įrangos, kad būtų galima kaupti duomenis ir reguliuoti parametrus norint išgauti optimalius rezultatus. Nepamirškite – auginant kanapes visada mokotės ko nors naujo, o komerciniai augintojai visuomet sieks geriausio produkto, tad derliaus valdymas tik tobulės ir taps vis svarbesne kanapių auginimo dalimi.

Nors be tinkamos įrangos sunku suvaldyti visus minėtus aspektus, žinodami šiuos elementus galėsite pagerinti rezultatus net ir būdami namų augintojai. Derliaus valdymas taikomas jau seniai, bet tik neseniai tapo populiarus kanapėms – rezultatai puikūs. Jei turite patirties su derliaus valdymu, pasidalinkite ja su kitais augintojais – palikite komentarą žemiau!

Išorinės nuorodos

Augintojų gidas apie derliaus valdymą - Trym

Chlorofilas b kaip signalų šaltinis augalų vystymosi valdymui - Tyutereva, Elena & Dmitrieva, Valeria & Voitsekhovskaja, Olga. (2017)

Augalų valdymas generatyviniam arba vegetatyviniam vystymuisi - Nederhoff, Elly & Houter, G.. (2009)