Kanapių šaknys: viskas, ką reikia žinoti

• 1. Kas yra šaknys?
• 2. Šaknų augimas
• 3. Šaknų struktūra
• 4. Šaknų funkcijos
• 5. Kanapių šaknys žydėjimo metu
• 6. Šaknų išplovimas
• 7. Pagrindinės šaknų problemos: perteklius ir trūkumas vandens
• 8. Kanapių šaknų medicininio panaudojimo istorija
• 9. Kaip paskatinti šaknų augimą
• 10. Apibendrinimas

Šaknis yra pirmas dalykas, kurį pamatysite daigindami savo kanapių sėklas. Būtent jomis augalas įsisavina vandenį ir maistines medžiagas, todėl jos yra tikrai svarbiausia jūsų augalo dalis. Daugelis kanapių augintojų dažnai nepastebi savo augalų šaknų (ironiška, juk jos po žeme!). Vietoj to, dėmesys dažniausiai skiriamas oro dalims – žiedams ir vėduokliniams lapams, nes jie aiškiai matomi ir iš jų galima spręsti apie ligas ar maisto medžiagų trūkumus. Be to, dauguma augintojų itin rūpinasi tinkamu kanapių žiedų vystymusi, nes juose kaupiasi fitojunginiai, dėl kurių kanapes apskritai ir verta auginti. Tačiau visa ši virš žemės auganti dalis nebūtų įmanoma be sveikos šaknų sistemos. Šaknys – tai pagrindas, laikantis kanapių augalą, užtikrinantis, kad augalas tvirtai įsitvirtintų dirvoje ir gautų visas reikalingas medžiagas: maistines medžiagas, vandenį ir deguonį. 

Tačiau kanapių šaknys – tai ne tik biologinių vamzdelių rinkinys, kuris mechaniškai įtraukia medžiagas iš dirvožemio. Tai tarsi komunikacijos tinklas tarp augalo ir išorinės aplinkos, esančios dirvoje. Tą ploną (vos kelių milimetrų) sluoksnį aplink šaknis vadiname rizosfera – čia pilna gyvybės: bakterijų, grybų, pirmuonių ir virusų. Tačiau šie organizmai čia neatsiranda atsitiktinai. Augalai juos iš esmės „augina“—taip, perskaitėte teisingai! Išskirdamos šaknų pagalba įvairius eksudatus (cukrus, riebalų rūgštis, alkaloidus ir aminorūgštis), augalai pritraukia mikroorganizmus, kurie skaidydami medžiagas, paverčia sudėtingas organines daleles laisvai prieinamomis maistinėmis medžiagomis. Šaknys yra absoliučiai gyvybiškai svarbios kanapių sveikatai ir derlingumui, todėl augintojai turėtų daryti viską, kad šaknų dalis išliktų gyvybinga ir sveika. Žemiau sužinosite, kaip užtikrinti optimalią šaknų sveikatą. 

Be to, kad prisideda prie augimo ir mikrobinės simbiozės, kanapių šaknys yra vertingas, įdomių junginių pilnas resursas. Dauguma augintojų šaknis nurauna augalus derliaus metu ir išmeta į komposto dėžę. Tie, kas labiau rūpinasi dirvos mikrogyvybe, nupjauna augalą prie pagrindo ir palieka šaknis dirvoje kaip maistą mikroorganizmams. Tačiau mokslininkai vis dažniau atranda, kad kai kurie šaknų junginiai, pavyzdžiui, triterpenai, gali turėti gydomųjų savybių – visai kaip tie, kurie aptinkami žieduose! 

1. Kas yra šaknys?

Šaknys – svarbiausia augalo dalis, taip pat ir pirmoji susilietusi su substratu po daiginimo. Dauguma augalų turi tris šaknų tipus: pagrindinė šaknis (angl. taproot), plaukuotosios (fibrous) ir orinės (adventitious) šaknys. Plaukuotosios auga į substratą, orinės šaknys gali augti nuo stiebo žemyn į substratą. Kanapės turi visus tris šaknų tipus: pagrindinė šaknis susiformuoja daigo stadijoje, plaukuotosios auga augalui vystantis, o orinės – klonuojant augalą. Daigindami sėklą, pamatysite mažą baltą šaknį – ji gali pasirodyti nereikšminga. Iš tiesų ji taps viena svarbiausių viso augalo dalių. Pagrindinė šaknis atliks dvi pagrindines funkcijas: tai tvirtas, patikimas inkaras, kuris įsiskverbia giliai į žemę, kad augalas būtų stabilus.

Ar kada susimąstėte, kaip jūsų augalai atlaiko stiprų vėją ar audras? Už tai reikia dėkoti pagrindinėms šaknims! Taip pat jos kaupia atsargas. Pagalvokite: šaknys surenka vandenį ir maistines medžiagas iš dirvos—o kanapių augalams tai būtina gauti nuolat. Tačiau kanapių augalams nereikia visko iškart siųsti į viršūninius stiebus ar žiedus, todėl pagrindinė šaknis gali sulaikyti atsargas (laikyti po žeme), kol jų prireiks stiebe, šakose, lapuose ir žieduose.

O kaip dėl plaukuotųjų šaknų? Kaip ir sufleruoja pavadinimas, šios smulkios, panašios į tinklą šaknys plečiasi dirvoje įvairiomis kryptimis. Jos padengtos šakneliniais plaukeliais ir pagrindinė jų funkcija – įsisavinti vandenį bei maistines medžiagas. Pagrindinė šaknis užtikrina stabilumą ir saugo maistines atsargas, o plaukuotosios ieško ir surenka augalui reikalingus mineralus iš toliau. Galų gale – orinės šaknys. Jos susiformuoja kai kanapių ūgliai dauginami klonavimo būdu. Tokios šaknys gali atsirasti ne šaknies audinyje, bet stiebo dalyje; tai išgyvenimo mechanizmas nupjautame audinyje. Jos ieško augimo terpės, maisto ir vandens, kad išgyventų nupjautas ūgliukas. 

2. Šaknų augimas

Šaknys aktyviausiai auga vegetacijos stadijoje. Šio etapo metu šaknys stengiasi išaugti tiek, kiek gali, ir suformuoja daug antrinių šaknų bei kapiliarų, kad žydėjimo metu galėtų maksimaliai įsisavinti medžiagas bei užauginti stambius žiedus. Augant šaknims reikia ypatingai rūpintis tinkamu laistymu. Šaknys visada ieško vandens substrate, tačiau jei substratas per daug šlapias, šaknys neaugs, nes nereikės ieškoti vandens.

Todėl reikia užtikrinti tinkamą vandens kiekį – tai garantuos stiprų augimą. Perlaistymas – viena dažniausiai pasitaikančių klaidų auginant automatiškai žydinčias kanapes; jei laistysite per daug, šaknims nereikės ieškoti vandens ir jos nustos augti. Tai gali pakenkti galutiniam derliui.

3. Šaknų struktūra

Šaknys auga panašiai kaip piramidė. Pagrindinė šaknis eina gilyn į dirvą, o antrinės šaknys auga horizontaliai nuo jos. Iš antrinių šaknų auga smulkesni kapiliarai; būtent šaknys yra atsakingos už vandens ir maisto medžiagų įsiurbimą bei paskirstymą visam augalui.

Šaknų augimui didelę įtaką daro terpės tipas. Jei pasirinksite labai tankią terpę, šaknims bus sunku augti. Tai lėtins visą augalo vystymąsi. Tokia klaida dažna pradedantiems augintojams, todėl rekomenduojame naudoti kokoso pluošto, perlito ir/ar dirvožemio mišinį geresniems rezultatams pasiekti.

4. Šaknų funkcijos

Šaknys atlieka kelias esmines funkcijas. Viena pagrindinių – stipriai įtvirtinti augalą žemėje. Jeigu šaknų sistema menkai išsivysčiusi, teks augalą paremti (pvz., bambuko lazdele), kad jis nenuvirstų, ypač žydėjimo metu. Kita itin svarbi funkcija – maisto medžiagų ir vandens įsisavinimas. Jei šaknys nesivystė tinkamai, augimo ir žiedų formavimo procesas stipriai nukentės. Jos taip pat saugo krakmolą (kartu su lapais ir šakomis), reikalingą augalo išlikimui ir padeda apsaugoti nuo dirvos erozijos, sudarant sąlygas naudingioms bakterijoms gyventi ir maitintis.

5. Kanapių šaknys žydėjimo metu

Prasidėjus žydėjimo stadijai, šaknys nebeaugs taip aktyviai kaip vegetacijos metu. Praėjus 2 savaitėms nuo žydėjimo pradžios, šaknų augimas žymiai sulėtėja – jos daugiausia dėmesio skiria kuo intensyvesniam maisto įsisavinimui, kad užaugintų kuo didesnius žiedus.

Šiame etape itin svarbu palaikyti šaknų sveikatą – per daug arba per mažai vandens sumažins derlių.

6. Šaknų išplovimas

Šaknų išplovimas – svarbus procesas norint gauti aukščiausios kokybės žiedus. Išplovimas dažniausiai atliekamas paskutines 2 žydėjimo savaites, laistant augalus paprastu vandeniu, kad pašalintumėte visas dirvoje likusias trąšas. Taip pašalinsite medžiagas, kurios sugadina žiedų kvapą ir skonį.

Svarbiausia – kad žydėjimo pabaigoje lapai pagelsta, tai rodo, kad dirva išvalyta nuo trąšų ir išplovimas atliktas teisingai. Tokiu atveju augalai džiugins geresniu kvapu ir švelniu skoniu.

7. Pagrindinės šaknų problemos: perteklius ir trūkumas vandens

Vandens perteklius (perlaistymas) – tai būsena, kai ilgesnį laiką substrate laikosi daug vandens. Tokiu atveju šaknys nebegali gauti deguonies ir pradeda ruduoti. Tuomet šaknys nebesugeba įsisavinti maisto medžiagų ir augalas uždūsta. Jei taip paliksite kelioms dienoms, augalas pradės vysti, lapai gelsti. Šiame etape augalas greičiausiai žus, nes šaknys jau per daug pažeistos, kad būtų pataisomos.

Panašiai, kaip ir vandens perteklius, vandens trūkumas (nepakankamas laistymas) išdžiovina visas šaknis, ir augalas nebegali sugerti vandens. Nors teoriškai augalas dar gali būti atgaivintas, šaknų struktūra bus pažeista, jos tikėtina, visiškai neatsigaus. Net jei augalas atsigautų, svarbios šaknys jau bus žuvusios, o augalas ir derlius stipriai nukentės.

8. Kanapių šaknų medicininio panaudojimo istorija

Kanapių šaknų naudojimo medicinoje istorija siekia labai senus laikus, apie tai kelis kartus minima istoriniuose šaltiniuose, ir atrodo, kad jos „paleistos šaknys“ – visame pasaulyje. Pirmieji rašytiniai šaltiniai siekia 2700 m. pr. Kr. – „Klasikinėje žolių medicinos knygoje“ iš senosios Šen Nung dinastijos Kinijoje. Joje aprašomas skausmo mažinimas šaknų pagrindu pagamintu tepalu: šaknys išdžiovinamos, susmulkinamos, sumaišomos su vandeniu ir užtepamos ant skaudančios vietos. Šaknys buvo naudojamos ir Romos imperijoje. Gajus Plinijus Secundus (23/24–79 m.) – geriau žinomas kaip Plinijus Vyresnysis – gamino šaknų arbatą medicinos tikslams, skirtą įvairiems negalavimams – nuo podagros iki sąnarių skausmų ar mėnesinių spazmų. Pranešama, kad senovėje šaknys naudotos kaip kraujavimo stabdiklis. Nors ši informacija mažiau paremta šaltiniais, yra ir daugiau įrodymų, jog taip buvo.

Senovės Graikijoje medicinos žurnalistas ir rašytojas Orėjbasijus (apie 320–403 m.), kuris buvo ir Romos imperatoriaus Juliano asmeninis gydytojas, rašė, kad džiovintomis kanapių šaknimis galima gydyti ar užkirsti kelią įvairiems dermatitams, o pastos pavidalu – raminti nudegimus. Karalienė Viktorija naudojo žiedų ir šaknų trauktį įvairiems sveikatos būklių simptomams malšinti, o žinomas gydytojas William Salmon, veikusios Viktorijos laikais, derino miežius ir kanapių šaknis tepalui nuo išialgijos ir dubens skausmų. Šis pritaikymas buvo aptinkamas ir modernesnėje medicinoje – 1971 m. atliktas tyrimas nustatė, kad kanapių šaknys prisotintos antioksidantų, saugančių kepenis. Net ir įvedus kanapių draudimą JAV, gydytojai tęsdavo šaknų naudojimą priešuždegiminiams tikslams, nes jose yra pentaciklinių triterpenų ketonų, kurie pasižymi stipriu antimikrobiniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

9. Kaip paskatinti šaknų augimą

Yra daugybė būdų, kaip paskatinti augalo šaknų augimą ir sveikatą. Mokslinėje augalininkystėje naudojamas terminas – integruotas šaknų zonos valdymas. Tai praktika, kai atsižvelgiama į visus šaknų augimą veikiančius veiksnius, užtikrinant geriausias jų augimo sąlygas: maistines medžiagas, dujas, vandenį, temperatūrą ir terpės tipą, kuriame auga šaknys.

Kalbant apie temperatūrą, optimalus augimo intervalas laikomas 15°–30 °C (59–86 °F), o idealios sąlygos – 20°–24 °C (68–75 °F). Jei temperatūra viršija 30,5 °C arba krenta žemiau 14,5 °C, šaknų (ir viso augalo) augimas aiškiai lėtės, sumažės ir derliaus dydis. Jei kanapių augalas ilgai patirs žemesnę nei 11 °C ar aukštesnę nei 40 °C temperatūrą, jis greičiausiai greitai žus. O kalbant apie dujas, deguonis – pats svarbiausias. Tyrimai rodo, kad nuo 20 iki 30 ppm O2 šaknų zonoje užtikrina intensyvų šaknų augimą. Dirvoje galima padidinti deguonies kiekį naudojant perlito arba vermikulito priemaišą, arba pereiti prie kokoso pluošto auginimo. Kokoso pluoštas – inertiška terpė, sujungianti dirvos ir hidroponikos privalumus, kuri leidžia šaknų zonai gauti iki 70 % daugiau deguonies nei auginant grynai dirvoje.

Teikdami tinkamas trąšas tinkamu metu, suteiksite kanapėms galimybę išauginti didelį, dervingą derlių. Nors fosforas ir kalis – pagrindinės šaknų augimą lemiančios maistinės medžiagos, jų poreikis keičiasi augalui tobulėjant. Laimei, pasirinkimo spektras labai platus. Jei ieškote paprastesnių patarimų, žvilgtelėkite į mūsų maitinimo gidą automatiškai žydintiems augalams arba sužinokite apie pagrindinius kanapių vystymuisi svarbiausius elementus.

Kanapių šaknų stimuliatoriai

Be makro ir mikroelementų, kurių reikia visiems augalams, yra ir specialių priedų, kurie padeda pasiekti maksimalų derlių. Tai įvairūs skysčiai, geliai ar milteliai, kuriuose yra augalų hormonų (auksinų), vitaminų ir kitų medžiagų, skatinančių šaknų augimą ankstyvoje vystymosi stadijoje. Ši pradžios „injekcija“ stipriai lemia ir galutinį derlių. Keletas mūsų mėgstamų šaknų stimuliatorių:

• Canna Bio Rhizotonic – Canna – viena didžiausių ir labiausiai patikimų kanapių trąšų gamintojų. Jie veikia jau dešimtmečius ir siūlo itin aukštos kokybės produktus. Canna Bio Rhizotonic – sertifikuotas, 100 % organinis šaknų stimuliatorius, kurį labai paprasta naudoti.

• Voodoo Juice – Vienas stipriausių šaknų stimuliatorių rinkoje. Tarp kitų sudedamųjų dalių, jis pasižymi 5 skirtingomis mikrobų rūšimis, kurios yra praturtintos šaknų augimą skatinančiais hormonais.

• Hesi Root Complex – Dar vienas itin stiprus šaknų stimuliatorius iš šalies, kuri turi gilias kanapių auginimo tradicijas. Sudėtyje yra esminių mikroelementų, fermentų bei aminorūgščių B1 ir B2 – visa tai padidina maisto medžiagų įsisavinimo efektyvumą.
  
  

Naudingieji mikroorganizmai kanapių šaknų sistemai

Požeminė šaknų sistema dažnai lieka nepastebėta, tačiau norint užauginti stiprų šaknų gumulą, svarbu dar stipresnė maistinių medžiagų ekosistema, pripildyta naudingais mikrobais. Tai grybai ir bakterijos, kurie „maitinasi“ šaknimis ir atlieka simbiotinį vaidmenį. Yra du pagrindiniai grybų tipai, paprastai naudojami priedų sudėtyje:

Mikorizos

Mikorizos – naudingas grybas, kuris jau seniai naudojamas visoje žemdirbystės pramonėje, o kanapių auginimas taip pat ne išimtis. Šie natūralūs mikroorganizmai auga prie šaknų ir iš esmės prailgina šaknų veikimo plotą. Jie padeda geriau įsisavinti makro ir mikroelementus, efektyviau aprūpina vandeniu (ypač sausros ir streso laikotarpiais), apsaugo nuo ligų, randamų terpėje, ir atgaivina išsekusią dirvą po ilgalaikio naudojimo. Yra daugybė produktų, specialiai sukurtų kanapių augintojams, praturtintų mikorizomis – jų rasite kiekvienoje patikimoje „hydro“ parduotuvėje. Dažniausiai ji tiekiama miltelių arba granulių pavidalu ir gali būti naudojama bet kuriame augalo gyvavimo etape. Atminkite, kad mikorizų kolonijai susiformuoti reikia apie mėnesį, todėl auginant dirvoje ar kokoso pluošte verta iš anksto papildyti terpę.

Trichoderma

Trichoderma – dar vienas naudingas grybas su daug naudos kanapių augintojams. Pagrindinė jo paskirtis – apsaugoti šaknis nuo patogenų (ypač efektyvus kovojant prieš grybelines šaknų ligas), padidinti augalo atsparumą stresui, skatinti šaknų augimą ir gilumą, pagerinti šaknų kamuolio ir terpės vandens laikymą, bei paskatinti bendrą augalo augimą dėl padidėjusio fitohormonų kiekio. Taip pat yra naudingos bakterijos. Daugelis augintojų išgirdę žodį „bakterijos“, pagalvoja apie neigiamus dalykus, tačiau kai kurios bakterijų rūšys suteikia didelį pranašumą auginant. Šios vienaląsčių grožybės teikia daugybę privalumų – ypač pagreitina medžiagų skaidymą ir padeda kovoti su ligomis. Svarbiausia ieškoti priedų su šiomis bakterijomis:

• Bacilus licheniformis
• Bacilus azotoformans
• Bacilus negaterium
• Azotobacter chroococcum
• Bacilus subtilis
• Paenibacillus durum
• Paenibacillus polymyxa
• Pseudomonas fluorescens

10. Apibendrinimas

Sukaupę visą šią informaciją apie šaknis, galime sutikti: turime itin atsakingai rūpintis savo augalų šaknimis. Jos aprūpina augalą vandeniu ir maistinėmis medžiagomis, todėl bet koks aplaidumas gali kainuoti brangiai. Jei tik pradedate auginti kanapes, verta rinktis labiau atsparias rūšis, galinčias „išlaikyti“ didesnį maitinimą. Rekomenduojame mūsų naująją Gorilla Cookies Auto.

Ji gali priimti daugiau maisto, ypač nuo trečios savaitės, todėl puikiai tiks pradedantiesiems, kurie kovoja su perlaistymo problemomis.