Mikroorganizmų nauda jūsų kanapių sode

• 1. Mikroorganizmai ir kanapės
• 2. Kaip pagerinti kanapės augimą naudojant naudingas bakterijas
• 3. Bakterijos
• 3. a. Kenkėjiškų bakterijų požymiai
• 4. Grybai
• 4. a. Kenkėjiškų grybų požymiai
• 5. Nematodai
• 5. a. Kenkėjiškų nematodų požymiai
• 5. b. Plėšrieji nematodai
• 6. Mikrobų ir naudingų bakterijų reikšmė kanapių auginime
• 6. a. Maistinių medžiagų prieinamumo gerinimas
• 6. b. Šaknų sistemos stiprinimas
• 6. c. Vengti perteklinio tręšimo
• 6. d. Kenkėjų kontrolė
• 7. Nenaudingi mikrobai ir grybeliai
• 8. Apibendrinimas

Natūraliai dirvoje yra milijonai mikroorganizmų, galinčių būti tiek naudingais, tiek kenksmingais kanapių sėkloms. Jei auginate ekologiškai, turėtumėte siekti suteikti viską, ko reikia jūsų augalui sveikam augimui – čia į pagalbą ateina mikroorganizmai. Naudingi mikroorganizmai sukuria simbiotinį ryšį su augalais, skatina jų augimą ir saugo nuo ligų.

1. Mikroorganizmai ir kanapės

Mikroorganizmų randama visur – nuo mūsų odos iki kūno viduje, jie iš esmės sudaryti iš bakterijų, virusų ir grybų.

Kai kuriais atvejais šie organizmai gali būti žalingi, tačiau daugelis jų yra būtini žmogui ir visoms gyvybės formoms, taip pat ir kanapėms. Mikroorganizmai paprastai gyvena rizosferoje, t.y. teritorijoje aplink šaknis, todėl pagal jų tipą jie gali būti naudingi arba kenksmingi. Naudingi mikroorganizmai gerina augimo procesus, saugo augalą nuo ligų ir kenkėjų, netgi padeda ištaisyti trūkumus. 

2. Kaip pagerinti kanapės augimą naudojant naudingas bakterijas

Naudingi mikroorganizmai – bet kokios rūšies bakterijos, grybai, virusai ir nematodai, kurie gali sudaryti simbiotinį ryšį su jūsų kanapėmis, tačiau ar jie bus naudingi ar kenksmingi priklauso nuo rūšies bei situacijos.

Šie mikroskopiniai gyviai iš esmės skaido mineralus, todėl jie tampa lengviau prieinami augalams, išvalo dirvą nuo kenksmingų mikroorganizmų bei gerina augimą. Nors paukščiai nėra mikroorganizmai, jie yra geras pavyzdys – jie vadinami naudingais, nes išplatina sėklas su savo ekskrementais, bet taip pat gali suėsti jūsų augalą.

3. Bakterijos 

Bakterijos yra vienos pirmųjų gyvybės formų Žemėje, aptinkamos beveik visur – nuo dirvos iki vandens ar net radioaktyvių atliekų. Šie mikroorganizmai gali būti parazitai, arba sudaryti simbiotinį ryšį su gyvūnais ir įvairiais augalais. Daug naudingų bakterijų gali būti naudos kanapėms, pavyzdžiui, Cyanobacteria ir Arthrobacter rūšys.

Epifitinės bakterijos

Epifitinės bakterijos – tai tos, kurios gyvena ant lapų, šaknų, žiedų ir sėklų, iš esmės ant augalo paviršiaus su juo sudarydamos naudingą ryšį, kaip kad Cyanobacteria.

Cyanobacteria – mikroorganizmai, kurie padeda gaminti ir išskiria deguonį per fotosintezę, paversdami mažai aprūpintą deguonimi dirvą deguonies gausia, kas padeda kanapėms visose jų augimo procesuose, ypač transpiracijoje.

Endofitinės bakterijos

Endofitinės bakterijos – mikroorganizmai, kurie gyvena augalo viduje ir gali skatinti augimą net sudėtingose sąlygose, pvz., Arthrobacter. Jos gerina medžiagų įsisavinimą, gali apsaugoti nuo streso bei stiprina augalo sveikatą gamindamos antibiotikus.

Arthrobacter bakterijos dažnai aptinkamos dirvožemyje visame pasaulyje, bei ir jūsų kanapės viduje, šie primityvūs sutvėrimai minta herbicidais ir pesticidais, šalindami kenksmingus elementus iš dirvos bei augalų.

Kenkėjiškos bakterijos 

Kaip minėta aukščiau, bakterijos gali būti naudingos, bet gali būti ir kenksmingos žmonėms bei augalams, todėl svarbu žinoti, kurias įvedate į savo dirvą. Tačiau kadangi bakterijų yra visur – ore, vandenyje, ant odos – sunku tiksliai žinoti, kokią turite.

Šie organizmai tokie maži, jog jų nematysite plika akimi – užkrėtimą žinosite tik pamatę simptomus. Tokios bakterijos kaip Erwinia amylovora ir Agrobacterium tumefaciens – tik kelios iš šimtų, galinčių paveikti jūsų augalą.

Kenkėjiškų bakterijų požymiai

• Deformuotas augimas
• Mažesnis derlius
• Pūvimas
• Mirštančios ląstelės
• Nuvytę lapai

4. Grybai

Grybai apima pelėsius ir grybus, kurie plačiai randami gamtoje. Kanapių auginime žinomi dėl tokių ligų, kaip šaknų puvinys ar pumpurų puvinys. Tačiau priklausomai nuo situacijos ir grybo rūšies, jie gali būti ir naudingi. Kanapių augime ypač naudingi grybo Mycorrhizae tipas – augalas dalijasi maistu, o grybas pagerina maisto medžiagų įsisavinimą.

Ektomikorizė

Ektomikorizė – grybo tipas, kuris neįeina į šaknų vidų, šie organizmai gyvena už šaknų sistemų ribų ir juos galima pamatyti be mikroskopo. 

Puikus šių grybų pavyzdys yra Trichoderma koningii. Šis grybas labai paplitęs visame pasaulyje, dažnai naudojamas įvairiuose pasėliuose dėl savo naudos kaip biopesticidas – jis yra puiki alternatyva kovojant su grybinėmis ligomis.

Endomikorizė

Endomikorizė veikia panašiai kaip ektomikorizė, tik šie grybai iš tiesų gyvena viduje šaknų ir duoda daug naudos kanapėms, pavyzdžiui, Rhizopogon amylopogon. Šis grybas suformuoja tinklą, per kurį vyksta maisto medžiagų mainai tarp grybo ir augalo mainais už anglį, kurią kanapė išskiria kvėpavimo metu.

Aukštos kokybės rekomenduojami produktai, turintys naudingų grybų ir bakterijų 

• Piranha – Šis puikus produktas iš mūsų draugų Advanced Nutrients yra vienas iš lyderių geriausio priedo kategorijoje – bent jau mūsų nuomone. Skysta forma leidžia lengvai naudoti tiek dirvoje, tiek hidroponikoje, jis sukuria puikią šaknų aplinką sprogstamam augimui vegetacijos ir žydėjimo etapais. Tai vienas iš nedaugelio rinkoje esančių produktų su subalansuotu naudingų grybų ir bakterijų santykiu, dėl to kaina – kiek didesnė.
• Mycoplant – Daug prieinamesnis variantas, turintis visus svarbiausius mikorizės grybus. Glomus Intarradices – vienas dažniausiai naudojamų grybų organinėje žemdirbystėje, puikiai veikia simbiozėje su šaknimis, padidina maisto medžiagų įsisavinimą ir augalo gyvybingumą.
• Great White – Jei norite įvesti didelį kiekį naudingų bakterijų ir grybų į šaknų zoną, sunku pralenkti Great White. Kaip ir Piranha, šis produktas labai subalansuotas ir siūlo net 30 skirtingų naudingo grybo bei bakterijų rūšių. Skirtumas tas, kad jis skirtas klonų persodinimui, tačiau gali būti naudojamas kaip įprastas priedas kas 3 mėnesius. 

Kenkėjiški grybai

Kaip ir bakterijos, grybai gali būti kenksmingi žmonėms ir augalams. Grybus traukia kanapės, kai drėgmė dirvoje didesnė nei įprastai, dėl to jie gali visiškai supūdyti augalą.

Priklausomai nuo grybų tipo, juos dažnai labai sunku aptikti, nes daugiausiai pradeda plisti pumpuro centre, stiebe arba po žeme ant šaknų – dažnai juos pamatysite tik esant sunkiam ligos atvejui. Tokie grybai kaip Botrytis cinerea, sukeliantis pumpurų puvinį, ir Podosphaera xanthii, sukeliantis miltligę, yra vieni dažniausių kanapių grybų. Grybai gali prasidėti kaip balti milteliai (miltligė) ar rudos puvinio dėmės (pumpurų puvinys), kurie, negydomi, gali apimti visą augalą ir – nors iš pradžių atrodo menka problema – galiausiai pražudyti visą derlių.

Kenkėjiškų grybų požymiai

• Nekrozė
• Balti arba pilki milteliai ant augalo
• Geltonos arba permatomos dėmės
• Stiebų plonėjimas ir puvimas

6. Nematodai 

Nematodai (apvaliosios kirmėlės) – dažniausiai parazitiniai organizmai, puikiai prisitaikę prie įvairios aplinkos. Šios mažytės kirmėlės gyvena dirvoje ir dauguma jų kenksmingi, nes minta šaknimis, dėl ko gali užkrėsti ligomis ar sukelti šaknų puvinį.

Nors jie dažniausiai kenksmingi, kai kurie yra naudingi, pvz., Steinernema feltiae, kurie minta grybinėmis uodelėmis ir tripsais, taigi sumažina poreikį pesticidams.

Kenkėjiški nematodai

Kenkėjiški nematodai kelia pavojų kanapėms, nes traukia organinė medžiaga ir dažniausiai gyvena dirvoje. Jie lieka dirvoje, tad sunku juos aptikti, o jų ataka dažnai primena trūkumų požymius, kaip pertręšimas ar perlaistymas, todėl daug naujokų suklysta.

Kadangi nematodai lieka žemėje, apie juos sužinosite tik kai augalo būklė jau labai prasta, todėl jų atsikratyti sunku. Taip pat kai kurios nematodų rūšys, pvz., Ditylenchus dipsaci, sugeba gyventi ant augalo stiebų, šakų, kotelių – simptomai tokie patys kaip ir kitų nematodų, nors šiuos aptikti lengviau.

Kenkėjiškų nematodų požymiai

• Šaknų augimo sutrikimas
• Nuvytę lapai
• Geltoni lapai
• Deformuoti stiebai

Plėšrieji nematodai

Daugelis nematodų gali pakenkti derliui, bet ne visi jie pavojingi. Tiesą sakant, kai kurie nematodai veikia kaip apsaugos sistema prieš nepageidaujamus giminaičius.  Monorchid nematodai, Dorylaimid nematodai, Steinernema feltiae ir Heterorhabditis bacteriophora jaučiamės ypač palankiai mūsų kanapių šaknų sistemoje. Kiekvienas jų veikia savaip – vieni tiesiog valgo kitus nematodus, kiti naudoja adatėles įdurti ir suleisti paralyžiuojančių medžiagų, tada suėda auką.

Suvirškinę kenkėjiškus nematodus (ir kitus parazitinius dirvos organizmus), jie išskiria maistingas medžiagas, kurias augalas gali įsisavinti – taip nepageidaujami kenkėjai tampa „augalų maistu“. Jei norite pridėti naudingų nematodų į savo pasėlio šaknų sistemą, apsilankykite vietinėje hidroponikos parduotuvėje ir pasikonsultuokite – rinkoje daugybė produktų.

8. Mikrobų ir naudingų bakterijų reikšmė kanapių auginime

Yra daug privalumų, kuriuos galite gauti tinkamai prižiūrėdami dirvą ir įvesdami tinkamus mikroorganizmus – nors tai gali reikalauti papildomo darbo, tikrai verta.

Maistinių medžiagų prieinamumo gerinimas

Nors maistinių medžiagų būna daug dirvoje, kanapėms sunku įsisavinti NPK ar kitas būtinas medžiagas, kol jos nėra suskaidytos mikroorganizmų į lengvai absorbuojamas formas. Mikroorganizmai aplink šaknis skaido pagrindines medžiagas į mažesnes daleles, kurias augalas gali lengviau įsisavinti, taip pat gamindami kitas naudingas medžiagas, kaip geležį. Pavyzdžiui, bakterijos kaip Azotobacter vinelandii ir Rhizobia vykdo nitrifikacijos procesą, padedantį skaidyti amoniaką į nitritus ir taip azotą paverčia prieinamu šaknims.

Šaknų sistemos stiprinimas

Kai kurie organizmai pagerina šaknų gebėjimą įsisavinti vandenį ir maistines medžiagas – tai vyksta, nes kai kurie organizmai sukuria didžiulį tinklą, susijusį su šaknimis. Pavyzdžiui, Glomus intraradices – grybas, kuris sukuria tokį tinklą, leidžiantį augalui pasiekti vandenį ir maistą net ten, kur šaknys dar neauga, kartu apsaugodamas nuo pavojų.

Vengti perteklinio tręšimo

Nors maistinės medžiagos augalui būtinos, jų perteklius gali sukelti trūkumus ir sustabdyti augimą. Kai kurie mikroorganizmai, pvz., Bacillus streptomyces, gali ne tik pašalinti likusius pesticidus ar kitus toksinus, bet ir atsikratyti perteklinių maistinių medžiagų, taip užkirsdami kelią pertręšimui.

Kenkėjų kontrolė

Kai augalai ir mikroorganizmai gyvena taikioje sąjungoje, jie drauge kovoja su kenksmingais kenkėjais ir juos pašalina.

9. Nenaudingi mikrobai ir grybeliai

Kaip matyti iš šio straipsnio, mikroorganizmų ir grybų nauda kanapių sode – didelė, tačiau svarbu žinoti, kad egzistuoja ir nemažai nepalankių mikrobų ar grybų. Jie gali sukelti stiprų pavojų jūsų augalams, todėl svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį. Toliau apžvelgsime penkis pagrindinius mikrobų ir grybų tipus, kurie gali būti nenaudingi jūsų sodui.

Fusarium

Pirmiausia – Fusarium pelėsis. Šis grybas gali padaryti didelę žalą kanapių sode, jei nebus greitai sustabdytas. Jis žinomas gebėjimu labai greitai plisti – per kelias dienas apimti visą sodą. Gali sukelti vytimą, sulėtėjusį augimą, lapų spalvos pakitimus, o kraštutiniais atvejais – ir augalo mirtį. Fusarium gali gaminti toksinus, pavojingus žmonėms, gyvūnams ir kitiems augalams. Pradinius požymius pastebėsite ant kanapių lapų – pradės šviesėti gyslos, lapai palaipsniui neteks žalios spalvos, gali matytis vatos pavidalo sluoksnis ant stiebų.

Pythium

Pythium – dirvožemyje natūraliai esanti organizme, dažnai mėgstanti per drėgną dirvą. Kanapių auginime Pythium dažniausiai galima išvengti taikant tinkamas auginimo technikas – svarbu vengti perlaistymo, naudoti tinkamą drenažą ir vėdinimą. Taip pat reikia vengti laistyti lapiją, nes taip plinta Pythium, galinti sukelti rimtas pasekmes. Reikia stebėti požymius: lapų spalvos pakitimus ir vytimą.

Pats blogiausias Pythium bruožas – kai pamatysite požymius antžeminėje augalo dalyje, šaknys būna jau stipriai pažeistos. Todėl tinkama profilaktika labai svarbi. Atsiradus požymiams, būtina skubiai naudoti organinius fungicidus. Norint išvengti šio organizmo, rekomenduojama laikytis geros higienos sode: dėvėti švarius drabužius, tinkamai plauti rankas ir įrankius, dažnai valyti laistytuvus ir tiekimo sistemas.

Rhizoctonia

Dar vienas grybo tipas, galintis atsirasti dėl perlaistymo. Taip pat gali plisti su ligomis užkrėstais vabzdžiais, pvz., tripsais ar amarais – juos pastebėję būtina skubiai pašalinti. Rhizoctonia poveikį dažniausiai matysite kaip tamsias ir sausas dėmes ant lapų, taip pat kaip juodai-rudas puvinio dėmes ant stiebų. Norėdami išvengti Rhizoctonia, venkite perlaistymo ir visuomet tikrinkite kenkėjų požymius. Nors tai žinoma daugeliui augintojų, šios taisyklės būtina laikytis.

Alternaria

Šio tipo grybelį dažniausiai pamatysite ant lapų, augančių aukščiau nuo vazonų ar žemės. Atpažįstamas pagal mažas juodas ar pilkas apvalias dėmeles, kurios dažnai susiformuoja į didelę tamsią dėmę ant kanapių lapo. Alternaria poveikis kanapių sode gali būti sunkiai valdomas ir sukelti didelę žalą. Labai svarbu prevencija ir atsargi stebėsena – ankstyvas atpažinimas ypač svarbus. Pastebėjus Alternaria simptomus, rekomenduojama imtis veiksmų nedelsiant.

Pirmas žingsnis prevencijoje – švaros palaikymas: pašalinkite visus likučius ar negyvus augalo likučius, taip sudarydami nepalankią aplinką grybeliams. Taip pat užtikrinkite gerą vėdinimą, kuris sumažina drėgmės perteklių, kitaip mieli ir kiti blogi grybai bei mikroorganizmai gaus idealias sąlygas plisti.

Botrytis

Botrytis poveikis kanapių sode gali būti itin žalingas – sukelia didelius derliaus nuostolius bei augalų žūtį. Tai grybinė liga, plintanti per drėgną orą ir šilumą, pasireiškianti pilkšvai-baltais pūkuotais plotais ant lapų ir pumpurų, vėliau centruose atsiranda tamsi dėmė. Kaip subręsta grybas, jis išleidžia į aplinką daug sporų. Kadangi sporos lengvai pasklinda oru, užkratas gali pereiti visą sodą ir sunaikinti visą derlių. Todėl labai svarbu reguliariai stebėti augalus – 10 minučių patikra daug geriau nei visko išrauti ir pradėti iš naujo.

10. Apibendrinimas

Nors naujiems augintojams tai gali atrodyti sudėtinga, naudingų mikroorganizmų įvedimas į sodą nėra sunki užduotis. Organinių papildų galima nusipirkti auginimo prekių parduotuvėse arba pagaminti patiems namuose, pvz., kompostuojant ar gaminant KNF. Taigi paprasta ir efektyvi naudingų organizmų įvedimo būdų tikrai yra. Jei turite patirties su naudingais ar kenksmingais mikroorganizmais, drąsiai pasidalinkite savo patirtimi ir pastebėjimais su kitais – komentaruose apačioje!

Išoriniai šaltiniai:

1. Mikroorganizmų taikymas. - Li, Wen-Jun. (2020).
2. Dirvožemio mikroorganizmų charakterizacija iš humuso ir vietinių papildymų. Mycobiology. - Jan, Umair & Feiwen, Rui & Masood, Jan & Se, & Chun, Chul. (2020).
3. Mikroorganizmai, biofertilizatoriai ir tvari žemdirbystė, I dalis. - Mitra, Debasis & Mahakur, Bhaswatimayee & Khoshru, Bahman & Mohapatra, Pradeep. (2020).