Lollipinimas: Kanapių auginimo technika didesniems žiedynams

• 1. Ką reiškia lollipinimas
• 2. Kodėl verta lollipinti?
• 2. a. Sog („sea of green“) ir scrog
• 2. b. Lollipinimas autoflower kanapėms: pliusai ir pavojai
• 2. c. Kodėl lauke lollipinimas nereikalingas
• 3. Kaip atlikti lollipinimą?
• 3. a. Kaip šalinti nereikalingą augimą
• 3. b. Geriausia pradėti prieš žydėjimo fazę
• 3. c. Daryti viską iš karto ar po truputį?
• 4. Kodėl genetika svarbi lollipinant?
• 5. Išvados

Jei nenorite matyti „popkorninių“ žiedynų augindami kanapių sėklas, tikrai verta išmokti lollipinimo (tai yra apatinių šakų pašalinimo) metodą. Lollipinimas reiškia apatinių žiedynų ir šakų pašalinimą apatinėje augalo dalyje, nes jos negauna pakankamai šviesos ir lieka neišsivysčiusios. Geresnių rezultatų pasieksite, jei augalas energiją nukreips į viršutinius žiedynus, kurie taps didesni ir tvirtesni. Lollipinimą ne automatinėms kanapėms visuomet verta atlikti prieš 12/12 ciklo keitimą. O štai autoflower kanapėms lollipinimas yra kiek sudėtingesnis ir gali net sumažinti derlių. Tačiau nesijaudinkite: likusių žiedynų kokybė bus įspūdinga. Skaitykite toliau ir sužinokite, kokie yra lollipinimo privalumai ir trūkumai, tinkamiausias laikas, kaip padėti žiedams gauti pakankamai šviesos bei kuriuos žiedynų taškus apgenėti.

Ką Reiškia Lollipinimas

Lollipinimas – tai apatinės augalo dalies praretinimas, kad visos šakos žemiau būtų visiškai nuogos. Tuomet augalas lieka tik su keliais viršutiniais tarpubambliais ir primena saldainį ant pagaliuko (lollipop). Iš čia ir pavadinimas.

Kodėl Verta Lollipinti?

Augindami kanapes patalpoje, jūsų naudojamų lempų efektyvi šviesos zona yra ribota. Viršutiniai žiedai gauna pakankamai energijos ir tampa dideli bei tankūs, o apatiniai žiedai ir šakos užtamsinami arba tiesiog nepasiekia šviesos.

Pastaba: Net jei naudojate papildomą šoninį apšvietimą, skirtumas tarp viršutinių ir apatinių šakų vis tiek išlieka. Svarbu ne tik artumas šviesai, bet ir žiedyno vieta ant šakos. Taip vadinamas „viršūnės dominavimas“ užtikrina, kad geriausi resursai keliauja į viršų.

Dėl to apatiniai žiedai išlieka maži, purus, juose būna labai mažai arba visai nėra trichomų. Kai juos nuimate ir išdžiovinate, tokie žiedai dažnai neturi patrauklumo, yra silpnesni ir prastesnio skonio. Juos geriau pašalinti ir perkelti augalo energiją kitur taikant lollipinimo techniką. Lollipinimą verta derinti su kita retinimo technika, vadinama genėjimu. Abu metodai yra labai panašūs, tačiau genėti reiškia šalinti ilgas šakas, užtamsintas kitų arba storinančias lają.

Net jei kanapes augintumėte be jokios intervencijos, rezultatas būtų neblogas. Tačiau dauguma augintojų nori ne tiesiog gero, o puikaus rezultato! Kanapės natūraliai auga gana krūmingos, leidžia šakas beveik nuo pat stiebo apačios. Nors taip išauga daug žiedų ir lapų, ši „sluoksniuota“ struktūra gali lemti prastesnį ir mažiau džiuginantį derlių. Daugelis apatinių šakų tampa užtamsintos viršutinės lajos, apatiniai lapai dažnai pagelsta ir sunyksta, o žiedai toje zonoje niekada neišauga tokie dideli ir tankūs kaip tie, kurie gauna daugiau šviesos. Lollipinimas išsprendžia šią problemą fiziškai pašalinant netinkamą apatinį augimą.

Iš pradžių tai gali atrodyti neproduktyvu, ypač pradedantiesiems: kaip pašalinus dalį augalo, derlius gali tapti didesnis ir geresnis? Pagalvokite taip: visiems žemėtiems elementams taip pat reikia daug resursų – maisto medžiagų ir vandens. Tačiau dėl ribotos šviesos įsisavinimo jie nepasiekia pilno potencialo. Kad juos „palaikytų gyvus“, augalai tenka nukreipti azotą, fosforą, kalį, cukrus, vandenį ir baltymus. Tačiau pašalinus apatines šakas ir lapus, šie svarbūs resursai atsilaisvina. Augalas gali juos paskirstyti toms dalims, kurios gauna daugiausia šviesos. Tai lemia spartesnį augimą ir galų gale – gausesnius ir geresnius žiedynus viršutinėje lajoje. 

SOG („Sea Of Green“) ir ScrOG

Lollipinimas puikiai dera su bet kuriuo treniravimo metodu, taikant tiek LST, tiek super cropping, bet yra būtinas augant ScrOG stiliumi. ScrOG idėja yra turėti plokščią lają, kur visi žiedynai būtų vienodame atstume nuo šviesos. Tačiau laja tampa tokia tanki, kad viskas, kas būna žemiau tinklo, visiškai neapšviečiama ir turi būti pašalinta.

O jei kanapes auginate SOG (sea-of-green) metodu, ar naudoti lollipinimą priklauso nuo augalų aukščio. Dažnai jie būna pakankamai žemi, kad šviesa prasiskverbtų iki pat apačios, tad šiuo atveju lollipinimas nebūtinas.

Lollipinimas autoflower kanapėms: pliusai ir pavojai

Fotoperiodinėms veislėms, augančioms patalpose, lollipinimas yra savaime suprantamas žingsnis, nes tokios kanapės turi pakankamai laiko atsigauti po streso. Tačiau lollipinant auto veisles, reikia būti atsargesniems. Jei jums svarbiausias tik svoris, o ne žiedų kokybė, ši technika galbūt ne jums. Autoflower lollipinimas gali sukelti tiek streso, kad galutinis derlius sumažės. O gal ir ne. 

Norint tiksliai sužinoti, reikia palyginamojo eksperimento su tais pačiais sėklomis ir tomis pačiomis sąlygomis. Vienintelis skirtumas – ar nurėžiate apatinius žiedus, ar ne. Net jei pastebėsite, kad lollipinimas šiek tiek sumažino derlių, žiedų kokybė bus daug vienodesnė – jokio „larf“, tik gražūs ir kieti žiedynai.

Taigi, su automatinėmis: lollipinimas gali duoti šiuos rezultatus:

• Mažesnis derlius (vos pastebimas),
• Geresnė bendra žiedų kokybė (labai pastebima).

Kodėl lauke lollipinimas nereikalingas

Lauko kanapės gauna šviesą visiškai kitaip nei auginant patalpoje. Saulė juda danguje ir visą dieną šviečia į augalus skirtingais kampais. Taigi, dauguma žiedynų gauna saulės šviesos. Yra šioks toks skirtumas tarp pačių viršutinių ir apatinių žiedų dėl „viršūnės dominavimo“ (žr. aukščiau), bet jo neužtenka, kad lollipinimas būtų būtinas. Kita vertus, apatinių šakų šalinimą verta atlikti dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, kad apačioje nesikauptų drėgnas oras.

Kaip atlikti lollipinimą?

Augintojai, padarę bent vieną ar du ciklus, paprastai žino, iki kurios augalo vietos gaunami kokybiški žiedai. Tai priklauso nuo šviestuvų stiprumo ir prasiskverbimo. Šalinkite visus žiedus, kurie vis tiek būtų prastos kokybės. Jei neturit patirties, geras principas – genėti apatinį trečdalį augalo. Kai kurie pašalina net 50% apačios, bet tuomet derlius tikrai sumažės. Visgi tai gali būti naudinga su silpnais šviestuvais – CFL, T5, ar panašiais. Kitais atvejais persistengti neverta.

Galite pradėti ir kitaip – ne nuo to, kiek genėsite, o kiek tarpubamblių viršuje norite palikti. Dažnai augintojai palieka 4-5 tarpubamblius nuo viršaus. Su silpnesnėmis lempomis galima apsiriboti ir 3-4 tarpubambliais.

Lollipinimo technikos: One-nodding

Lollipinimas – tai apatinių lapų ir šakų šalinimas, tačiau technikų yra kelių rūšių. Prieš aptariant klasikinius būdus, verta trumpai paminėti aštresnius metodus, kuriuos naudoja pažengę augintojai – taip suprasite, kad galima pasiekti gerų rezultatų įvairiais būdais. Relatyviai nauja technika – One-nodding. Ji irgi reiškia apatinio augimo šalinimą, tik sutaupo daugiau laiko. Viskas daroma tą dieną, kai keičiate šviesos ciklą į 12/12 – pašalinami visi lapai iki pirmojo tarpubamblio, t. y. iki paskutinio tarpubamblio kiekvienoje šakoje. Mes nesakome, kad tai geresnis būdas už kitus, bet tai parodo, kad laikantis esmės – pašalinti apatinį augimą – norimą rezultatą galima pasiekti įvairiai.

Kaip šalinti nereikalingą augimą

Galite lollipinti rankomis arba naudoti žirkles ar sekatorius – kas patogiau. Geriausia pašalinti žiedynų tašką, kai jis dar mažas, kad augalas nespėjo skirti jam daug energijos. Tokiu atveju pakanka jį numygti nagais. Jei pašalinama šaka jau stora ar sumedėjusi – imkite žirkles. Žirklės turi būti švarios, o jei planuojate daug pjūvių – dezinfekuotos alkoholiu.

Pradėkite nuo vėduoklinio lapo pašalinimo kuo arčiau stiebo/šakos. Po to šalinkite antrinį augimą – būsimąjį žiedyną – augantį iš tarpubamblio.

Geriausia pradėti prieš žydėjimo fazę

Dauguma augintojų sutaria, kad lollipinimas yra ganėtinai stresinė procedūra ir gali keletui dienų sulėtinti augimą. Jei darote blogai, derlius gali sumažėti. Tad svarbiausia parinkti tinkamą laiką, kad padarytumėte kuo mažiau žalos. Paprastai rekomenduojama lollipinti pačioje vegetacijos pabaigoje. Fotoperiodinėms veislėms daryti tai likus 2-3 dienoms iki 12/12 perėjimo. Autoflower lollipinti verta tada, kai mazguose pamatai pirmas piesteles (moteriški plaukeliai), bet dar prieš tikrojo žydėjimo pradžią viršuje. Vėliau apačioje vis dar gali likti keli „praleisti“ žiedynai – tuomet galite juos šalinti.

Aišku, dažnai praktikoje žmonės nusprendžia šalinti apatinį augimą jau augalams žydint, kai akivaizdu, kurie žiedynai turi potencialo likti, o kurie ne. Tad nemažai augintojų lollipinimą daro pirmą žydėjimo savaitę, 2 savaites po žydėjimo pradžios ar net vėliau. Kai kuriems tai įprasta praktika.

Kai skaitote kanapių forumus, rasite dešimtis nuomonių. Vieni tvirtina, kad pirmos dvi žydėjimo savaitės yra pats jautriausias laikas – tad lollipinti reikėtų po to (3, 4 savaitę ar net po „tempimosi“ pabaigos – 5 ar 6 savaitę). Kiti sako, kad kuo anksčiau pabaigsite su stresu, tuo geriau.

Nesiteikite spėlioti! Lollipinkite prieš prasidedant žiedynų formavimuisi. Tegul augalas susitelkia į žydėjimą, o ne įvairaus streso atsigavimą. Lollipinimas vegetacijoje reikalauja numatyti į priekį ir įgūdžių, bet verta.

Daryti viską iš karto ar po truputį?

Rinkitės, kas sukelia mažiau streso. Lollipinant automatus saugiau pradėti nuo truputį ir pažiūrėti, kaip augalai reaguoja – jei nematyti stabdymo, galima genėti likusį dalį iš karto. Arba galite daryti po vieną vėduoklinį lapą ir žiedyną, kad tik žiedų vietos gautų pakankamai šviesos. Tiesa, tokiu atveju lollipinimas užsitęs iki žydėjimo fazės vidurio ar net pabaigos – tai gali sukelti daugiau streso. Nesvarbu, ką pasirinksite, atminkite: bet kuri aukšto streso technika skirta tik stipriems ir sveikiems augalams. Jei augalas jau šoko būsenoje ir neauga – palikite ramybėje! Bent jau kol neatsigaus.

4. Kodėl Genetika Svarbi Lollipinant?

Augalo genetika visada turi didelę reikšmę, kaip jis reaguoja į stresą bei aplinkos veiksnius, įskaitant lollipinimą ir visas genėjimo formas. Kaip jau sužinojote šiame straipsnyje, lollipinimas gali būti nemažas stresas augalui, ypač autoflowerams. Paskutinis dalykas, kurio norite – papildomai įtempti automatą, nes rizikuojate pernelyg ankstyvu žydėjimo startu ir labai sumažėjusiu derliumi. Net pakankamai gaunant šviesos, nestabili genetika dažnai lemia blogą reakciją į kai kurias treniravimo technikas, todėl verta mokėti kiek daugiau už patikimo selekcininko, pvz. mūsų Fast Buds genetiką. Daugybė atvejų, kai automatai iš skirtingų selekcininkų neatlaikydavo net menkiausio genėjimo ar streso ir duodavo vos 7 gramus tinkamo žiedų – tai praktiškai vietos ir elektros švaistymas.

Tai galioja ne tik autoflowerams – ir daug fotoperiodų veislių pasižymi „kaprizinga“ genetika. Yra atvejų, kai augintojai apgenėjo fotoperiodus po pirmųjų 2 žydėjimo savaičių, o visi augalai tapo hermafroditais dėl didelio streso, o derlius buvo visiškai sugadintas. Tai tik įrodo, kad reikia pasidomėti genetika ir selekcininku prieš perkant bei pradedant. Naudojant šią techniką verta auginti daugiau nei vieną augalą, kad galėtumėte eksperimentuoti – visos kanapės nėra vienodos, todėl geriausias būdas išbandyti, ar lollipinimas ar genėjimas jums tinka – vieną augalą intensyviai lollipinkite, antrą – palikite ramybėje ir stebėkite rezultatą.

5. Išvados

Nors lollipinimo metodas autoflower ir fotoperiodinėms kanapėms yra beveik nekontroversiškas, vis tiek yra daug kintamųjų ir nežinomųjų. Nesirinkite veislės pagal pavadinimą, išstudijuokite kilmę ir panagrinėkite, kas tiks jums! Jei turite patirties genėjant ar lollipinant ir norite pasidalinti patarimais, kaip padėti žiedams gauti daugiau šviesos – rašykite komentaruose!

Išoriniai šaltiniai

1. Photosynthetic response of Cannabis sativa L. to variations in photosynthetic photon flux densities, temperature and CO2 conditions, Physiology and molecular biology of plants: an international journal of functional plant biology. 2008 m. spalis.
2. An Update on Plant Photobiology and Implications for Cannabis Production, Frontiers in Plant Science. 2019 m. kovas.