Mūsų testavimo kambaryje: kas vyksta po mėnesių selekcijos?

Selekcija nesibaigia, kai sukuriama nauja sėklų karta.
Daugeliu atvejų tuomet prasideda vienas svarbiausių etapų: rezultatų testavimas.

Žemiau pateiktas timelapse vaizdo įrašas – iš vieno mūsų testavimo kambario, kuriame šalia vienas kito auginami keli naujausi autožydinčiųjų selekcijos projektai.

Ką matote, gali pasirodyti kaip paprastas auginimo ciklas, sutrauktas į kelias sekundes. Iš tikrųjų tai yra maždaug trys su puse – keturi mėnesiai nuolatinio stebėjimo, dokumentavimo ir vertinimo po dar kelių mėnesių ar net metų selekcinio darbo, kuris tam buvo skirtas.

Nuo selekcijos iki testavimo

Kiekvienas selekcijos projektas prasideda kryptimi. Mes galime siekti pagerinti vienodumą, žydėjimo greitį, struktūrą, gyvybingumą, spalvą, terpenų raišką ar kitą jau egzistuojančios linijos savybę. Kitais atvejais kuriame visiškai naują.

Šiems sprendimams gali prireikti kelių kartų.

Tačiau galiausiai ateina momentas, kai privalome nebepasitikėti tik genetikos prognozėmis ir išauginti populiaciją, kad pamatytume, kaip ji elgiasi iš tikrųjų.
Tam ir skirti šie testavimo kambariai.

Skirtingos populiacijos auginamos ir stebimos per visą jų gyvenimo ciklą, kad galėtume palyginti rezultatus su tikslais, išsikeltais selekcijos metu.
Ir svarbiausia, testavimas neprasideda nuo derliaus.

Trijų – keturių mėnesių duomenys

Nuo pirmųjų augalų vystymosi akimirkų mes jau renkame informaciją. Visą ciklą mūsų selekcininkų komanda dokumentuoja, kaip elgiasi kiekviena populiacija.

Stebime, kurie augalai vystosi greičiau, kurie lėčiau. Sekame skirtumus gyvybingume, struktūroje ir žydėjimo greityje. Registruojame, kaip vienodai juda visa populiacija ir kaip atskiri augalai reaguoja, kai sąlygos nėra nepriekaištingos.

Pakitimai laistymo, aplinkos sąlygų, šviesos intensyvumo ar kitokio streso gali išryškinti skirtumus, kurių nebūtų matyti idealiai sureguliavus aplinką.

O tokia informacija labai vertinga.

Gražus augalas žydėjimo pabaigoje – tik maža dėlionės dalis.
Mums svarbu suprasti, kaip jis ten atsidūrė.

Kaip greitai jis vystėsi? Kaip jo struktūra keitėsi ciklo metu? Kaip vienodai žydėjo visa populiacija? Ar atskiri individai skirtingai reagavo į aplinkos pokyčius? Ar kartojosi tam tikros savybės tarp augalų, ar atsirado tik pavieniuose?

Visi šie stebėjimai tampa galutinio vertinimo dalimi.

Pirmiausia žiūrime į populiaciją

Viena svarbiausių taisyklių mums – nevertinti genetikos pagal vieną išskirtinį augalą.

Gražus atskiras augalas gali padaryti įspūdį nuotraukoje, bet jis nereiškia, kad visa sėklų linija yra vienoda ar stipri.

Štai kodėl pirmiausia analizuojame visą populiaciją.
Palyginame stebėjimus su to konkretaus selekcijos projekto tikslais: bendru vienodumu, vystymusi, žydėjimo elgsena, struktūra, gyvybingumu ir savybėmis, kurias rinkomės per ankstesnes kartas.

Taip susidaro daug geresnis vaizdas, ką iš tikrųjų duoda genetika.
Tik tada pasižiūrime į atskirus augalus detaliau.

Paskui – augalas po augalo

Derlius taip pat neužbaigia testavimo. Kai augalai paruošti, kiekvienas jų gali būti nuimtas, dokumentuojamas ir vertinamas atskirai.

Šiame etape galime įtraukti savybes, kurių anksčiau nebuvo galima pilnai įvertinti.

Augalai lyginami individualiai, o visa anksčiau rinkta informacija siejama su galutiniu rezultatu.

Toks derinys ypač svarbus.

Užuot stebėję tik galutinį žiedą, galime palyginti galutinę raišką su visa surinkta informacija apie vystymąsi.

Taip gauname žymiai pilnesnį vaizdą ir apie individualų augalą, ir apie visą populiaciją.

Kartais atsakymas – dar ne dabar

Testavimas nėra skirtas tik patvirtinti, kad viskas, ką selekcionavome, yra gerai – jis parodo, kas įvyko iš tikrųjų.

Kartais populiacija visiškai atitinka mūsų lūkesčius.

Kartais matome aiškų progresą, bet kartu fiksuojame aspektus, kuriems reikės dar vienos kartos darbo.

Kartais rezultatai visai nukreipia projektą netikėta linkme.

Tai taip pat vertinga.

Testų metu surinkta informacija iš karto grįžta į selekcijos sprendimus: ką išlaikyti, ką keisti, kur reikalinga tolimesnė atranka ir kas dar nepasiruošę eiti į priekį.

Todėl šie kambariai yra svarbi selekcijos proceso dalis.

Keturi mėnesiai per kelias sekundes

Timelapse visą procesą paverčia neįtikėtinai greitu.

Augalai atsiranda, jų laja užpildo kambarį, žydėjimas įsibėgėja ir staiga viskas jau pasiruošę derliui.

Iš tikrųjų, už tų kelių sekundžių slypi mėnesiai matavimų, stebėjimų ir sprendimų, o neretai – net ir metai selekcijos darbo prieš ir įnešant augalus į šį kambarį.

Pagalvojome, kad verta parodyti šią proceso pusę.

Ne vien tik galutinį pasirinkimą, ne tik nuotrauką, kuri vėliau atsiduria veislės puslapyje. Visą užnugarį atkaklaus darbo.

Nes prieš aprašydami genetiką, ją išleisdami ar nuspręsdami, kad projektas baigtas, norime pamatyti, ką tie genai iš tiesų duoda.
Selekcija. Auginimas. Dokumentavimas. Testavimas. Vertinimas. Kartojimas.