Kanapių bonsai – kaip užsiauginti kanapių bonsai medį: žingsnis po žingsnio

• 1. Kas yra bonsai?
• 2. Bonsai treniravimo technikos
• 2. a. Low-stress training
• 2. b. High-stress training
• 3. Prieš pradedant
• 4. Kaip užsiauginti kanapių bonsai žingsnis po žingsnio
• 4. a. 1 žingsnis – vazonėlio paruošimas
• 4. b. 2 žingsnis – atramos statymas
• 4. c. 3 žingsnis – Šakų pririšimas
• 4. d. 4 žingsnis – augimo pertekliaus šalinimas
• 4. e. 5 žingsnis – derliaus nuėmimas
• 5. Bonsai istorija
• 5. a. Geriausi augalai bonsai menui tobulinti
• 6. Apibendrinimas

Daugelis mano, kad bonsai – tai tam tikras mažas medis, bet iš tikrųjų bonsai pažodžiui reiškia „pasodintas vazonėlyje“, o ši meno forma apima įvairias augalų formavimo ir genėjimo technikas, kurias galima taikyti tam tikriems krūmams ir medžiams. Ne visas rūšis galima auginti taip, tačiau, laimei, kanapių sėklos ypač tinka šiai technikai. Jei norite išmokti, kaip užsiauginti savo kanapių bonsai, štai mūsų gidas!

1. Kas yra bonsai?

Bonsai – tai meno forma ir sodininkystės technika, gyvuojanti jau per 1000 metų. Nors daug kas bonsai augina siejant su japonų kultūra, bonsai iš tiesų kilo iš Kinijos, kur ją vėliau dar labiau ištobulino japonų budistai. Anksčiau bonsai buvo skirta tik elitiniams visuomenės sluoksniams, o šiandien šias žinias žino žmonės visame pasaulyje. Kanapių bonsai yra gana naujas reiškinys, tačiau puikiai veikia, o rezultatai gali būti tokie pat gražūs kaip bet kokio kito bonsai meno.

Ši praktika – tai augalo auginimas, taikant įvairias treniravimo technikas, kurios leidžia išauginti miniatiūrinę formą, išlaikant tinkamas proporcijas ir asimetriją, nepaliekant žmogaus įsikišimo pėdsakų. Norėdami pasiekti tokį rezultatą, augintojai sodina augalus į mažus vazonėlius ir taiko LST ir HST technikas, kartais riboja ar genėja šaknis – taip augimas sulėtėja ir augalas lieka miniatiūrinis.

2. Bonsai treniravimo technikos

Bonsai (taip pat ir kanapių) auginime iš esmės taikomos dvi technikos: viena – šakelių lankstymas ir/ar pririšimas, kuri priklauso žemo streso treniravimo metodui, ir kita – viršūnės nukirpimas arba fimm'inimas, tai didelio streso treniravimo metodas.

Low-Stress Training

Low-Stress Training (arba LST) yra vienas pagrindinių bonsai augintojų metodų, taikomų formuojant norimą kanapių aukštį ir struktūrą. Tam lenkiamos ir pririšamos šakos bei pagrindinis stiebas, kad augalas augtų į šonus ar kitaip, nei natūraliai aukštyn. Tam reikia naudoti vielą, siūlą arba augalų rišiklius, kad šaką galėtumėte priversti augti norima kryptimi – taip sukuriama tipiška bonsai forma (kai viskas daroma teisingai).

High-Stress Training

Daugelis augintojų renkasi apkarpymą arba fim'inimą, kad skatintų šoninių šakų augimą – tai daugeliui kanapių augalų labiau streso kelianti technika, bet reikia mažiau laiko ir pastangų, o augalo aukštį lengviau kontroliuoti, gaunama daugiau kolų. Tačiau jei auginama vartojimui, užtenka nukirpti viršūnę vieną ar du kartus (arba daugiau), bet kanapių bonsai atveju tai gali būti ne pats geriausias pasirinkimas, nes toks augalas neprimins tradicinio bonsai, todėl visgi teks taikyti LST technikas.

3. Prieš pradedant

Prieš pradedant auginti savo kanapių bonsai, yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti. Visų pirma, kad bonsai būtų kuo geresnis, rekomenduojama rinktis veisles, kurios natūraliai auga žemesnės ir kompaktiškesnės, turi storesnį stiebą ir mažesnius lapus, tad iš esmės geriausia rinktis trumpesnes veisles. Dėl mažesnio dydžio itin rekomenduojama naudoti indica dominuojančias autžydinčias sėklas, kaip mūsų Strawberry Pie Auto – šios veislės auga net mažiau nei indica fotoperiodinės ir leis lengviau kontroliuoti jūsų kanapių bonsai aukštį.

Atminkite, kad derliaus nebus daug dėl galutinio mažo augalo dydžio, tad jei siekiate didelio derliaus, ši veikla nėra skirta jums – tai labiau hobis namų augintojams, norintiems išbandyti naujus dalykus. Antra – sveiko bonsai užauginimas reikalauja gausaus LST ir HST taikymo bei trąšų kiekio reguliavimo, tad nors pats augalas ir nedidelis, vis dėlto jam reikia daug laiko ir atidumo, tačiau rezultatai tikrai to verti.

4. Kaip užsiauginti kanapių bonsai žingsnis po žingsnio

Taigi, pradžiai jums reikės:

• Kanapių augalo sėklos arba klono;
• Augalų rišiklių, vielos arba siūlo;
• Grąžto skylėms vazonėlyje arba lipnios juostos, kad prilaikytumėte vielą, siūlą, rišiklius ir pan.;
• Bambukinio arba medinio pagaliuko.

1 žingsnis – Vazonėlio paruošimas

Nebūtina gręžti skylių – galima naudoti lipnią juostą arba lanksčią vielą, bet šoninės skylės vazonėlyje ateityje padės išvengti daugybės rūpesčių. 

Pradėkite nuo skylių gręžimo (arba padarykite jas kitu būdu); į šias skyles rišite šakas, tad įsitikinkite, kad skylės pakankamai plačios pasirinktam pririšimo būdui (vielai, siūlui, augalų rišikliams ir kt.).

2 žingsnis – Atramos statymas

Vienas svarbiausių bonsai aspektų – išvaizda, tad tiks bet kokia priemonė, kurią turite, tačiau dauguma augintojų šalia stiebo ar kamieno įsmeigia medinį pagaliuką ir taip gali pakreipti stiebą norima kryptimi, todėl norimą formą bus pasiekti paprasčiau. Statydami atramą, įspauskite medinį ar bambukinį pagaliuką į substratą prie pat stiebo, tik būkite atsargūs, kad nepažeistumėte šaknų.

Kai pagaliukas jau vietoje, su siūlu, viela ar augalų rišikliu galite pririšti augalą prie atramos arba naudoti ją kaip atramą ir rišti šaką prie šone padarytos skylės. Atminkite, kad atrama nėra būtina, tačiau pirmą kartą auginantiems bonsai ji tikrai palengvins darbą.

3 žingsnis – Šakų pririšimas

Kai jūsų kanapių augalas išaugins 3–4 aukštus (mazgus), jau galėsite pradėti treniruoti. Kaip ir su stiebu, turėsite lankstyti šakas – čia tikrai prireiks rišiklių.

Prieš pradėdami įsivaizduokite pageidaujamą formą, ir kai turėsite aiškią viziją, laikykite šakas norima kryptimi ir pririškite prie vazonėlyje padarytų skylių. Atminkite, jog rišikliai reikalingi tik laikyti šakas vietoje ir leisti joms augti pasirinkta kryptimi, tad būtinai neperveržkite rišiklių , kad šakos galėtų toliau augti.

4 žingsnis –  Augimo pertekliaus šalinimas

Nepriklausomai nuo treniravimo metodų, jūsų bonsai tikriausiai užaugs didesnis nei tikėjotės, tad anksčiau ar vėliau prireiks jį genėti – t. y. pašalinti dalį lapų ar net šakų. Genėjimas dažniausiai suteikia kanapėms išskirtinį bonsai įvaizdį, bet taip pat leidžia oras laisvai cirkuliuoja tarp šakų (vėliau – ir žiedų), kas apsaugo nuo pelėsio ir kenkėjų, tad labai svarbu genėti tinkamai.

Genėdami šalinkite tik naujus ūglius (šakas, augančias iš pagrindinių šakų), labai svarbu neliesti pagrindinių šakų, nes tai sukels augalui stresą ir sustabdys augimą.

5 žingsnis –  Derliaus nuėmimas

Kaip jau minėta, bonsai auginimas ne tiems, kurie siekia gausaus derliaus, bet net ir būdamas mažas, jūsų kanapių bonsai žydės, tad kai augalas jau pasiruošęs – laikas nuimti derlių. Jeigu nevartojate kanapių arba nenorite augalo nupjauti, galite leisti jam toliau augti, bet ilgainiui jis virs vyrišku, bandys subrandinti sėklas. Taigi, net jei patys nevartojate, vis tiek geriausia nuskinti žiedus laiku. Nuėmus žiedus, laikas juos išdžiovinti – laikykite tamsiame, gerai vėdinamame kambaryje, kur temperatūra 17–24 °C, o santykinė drėgmė 45–55 %. Per 7–12 dienų žiedai išdžius ir bus paruošti brandinimui.

Brandinimui sudėkite žiedus į tvirto stiklo indą. Brandiname, kad sustiprėtų aromatas, skonis ir pagerėtų kokybė. Tai daroma lėtai išdžiovinant viduje likusią drėgmę. Drėgmė indelyje turėtų siekti 55–65 %. Nepildykite indo daugiau nei trys ketvirtadaliai tūrio, kad žiedai gautų pakankamai oro ir neliktų drėgni. Pirmą savaitę indelį „vėdinkite“ du kartus per dieną, nuo 2 iki 4 savaitės – kas trečią dieną, o vėliau – užtenka ir kartą per savaitę.

Kiek laiko reikia brandinti kanapes? Augintojai šiuo klausimu nesutaria. Kai kurie apsiriboja 2 savaitėmis, tačiau mūsų nuomone reikėtų ilgiau – kai kurios veislės išlošia net brandinant iki 6 mėnesių. Daugeliui pakanka ir 6 savaičių, jei galite tiek išlaukti! Ir štai turite beveik bežiedį, bet sveiką kanapių bonsai – gyvą meno kūrinį. Kas toliau? Paprastais žingsniais galėsite jį išlaikyti augantį dar daug metų. Po derliaus duokite augalui porą savaičių atsigauti (nes šis laikotarpis labai vargina). Kai bus pasiruošusi, nukirpkite viršutinį trečdalį augalo. Kitą trečdalį nugenėkite, pašalinkite senus ir gelstančius lapus. Palikite kelis ventiliacinius lapus, bet daugumą išimkite.  

Apatinis trečdalis turi likti visiškai neliečiamas, įskaitant bet kokius ten užsimezgusius žiedus – tai itin svarbu sėkmingai atželdinimo eigai. Baigę genėjimą, grąžinkite bonsai po 18 valandų šviesos ir priverskite ją grįžti į vegetacinio augimo stadiją. Augalą reikia maitinti azotu, kad vėl imtų augti. Pastarajame etape vandens reikės mažiau nei prieš derlių, tad atsargiai laistykite. Bonsai kas sezoną šiek tiek ūgteli, nors žiedų stiprumas laikui bėgant krenta, tačiau grožis tik auga – nuostabu, kokias formas ir dizainus galima pasiekti ilgus metus treniruojant kanapių bonsai!

5. Bonsai istorija

Nors pats terminas kilęs iš japonų kalbos, miniatiūrinių medelių kūrimo tradicija yra gerokai senesnė ir įdomesnė nei dauguma žino. Kinai pirmieji prieš tūkstančius metų pradėjo augalų miniatiūrinimo tradiciją. Jau VI amžiuje jie formavo augalus panašiai kaip ir šiandien, kurdami sudėtingas ir gražias formas. Ši technika buvo vadinama „Pun-sai“ arba „Penjing“, o kinai sukūrė nemažai būdų augimui kontroliuoti. Ji skirstoma į tris pagrindines kategorijas –

• Shanshui penjing – naudojami augalai formuojant peizažą, dažnai su vandens ar kalnų elementais. Tikimasi, kad toks bonsai tipas kilo iš kinų daoizmo filosofijos ir meditacijos.
• Shuimu penjing – pagrindinis dėmesys teikiamas medžio formai, o ne viso peizažo atvaizdavimui.
• Yingzao penjing – ši bonsai rūšis vaizduoja konkrečią medžių rūšį, o ne sceną.

Meno forma į Japoniją atkeliavo budistų vienuolių dėka Kamakuros laikotarpiu (1185–1333 m.). Tuomet japonai pradėjo vertinti Pun-sai grožį ir sukūrė savitą šio meno interpretaciją. Japonijoje ši technika įgavo pavadinimą „Bon-sai“, kas reiškia „sodinimas į padėklą“. Per kelis šimtmečius ši technika buvo patobulinta iki tokios, kokią žinome šiandien. Moderni bonsai versija – tai tradicinių stilių evoliucija, su visa esme – miniatiūriniai medeliai sekliose padėklose, formuojami žmogaus rankomis – dabar populiari visoje Azijoje ir pasaulyje. Bonsai – tiek hobis, tiek profesionali veikla.

Šiandien egzistuoja daugybė skirtingų bonsai stilių, kurių kiekviena turi savo unikalų vaizdą ir paskirtį. Kanapių bonsai, kiek žinome, yra gana naujas šio meno atšaka. Jis balansuoja tarp tradicinio bonsai ir augalų auginimo: kanapės auginamos kaip bonsai sekliose padėklose. Procesas kaip ir kitiems augalams – reikia pastangos, kantrybės ir kruopštaus rūpesčio, kad turėtumėte gražų medelį ilgiems metams.

Geriausi augalai bonsai menui tobulinti

Nors kanapės yra puikus pasirinkimas bonsai, jos turi ir trūkumų. Augalai privalo gauti daug šviesos bei šilumos, o augimo ciklą sunku kontroliuoti be dedikuotos auginimo vietos. Vis dėlto, bonaai tinka ir daugybė kitų augalų. Dažniausiai naudojami spygliuočiai, bet pasirinkimas kur kas platesnis. Štai keletas mūsų mėgstamiausių medelių, su kuriais galima išbandyti ramų bonsai meną.

Kadagiai

Kadagiai turi tankią lają ir storą kamieną – puikus pasirinkimas bonsai. Jie dar ir itin atsparūs, lengvai prižiūrimi net palyginus su kitais spygliuočiais, o jų grožis išties stulbinantis.

Japoniškasis klevas (Acer Palmatum)

Vienas tradicinių bonsai augalų – ryškus japoniškasis klevas. Tai lapus metantis medis, kurio lapai sezonų eigoje kinta: nuo žalių pavasarį ir vasarą, iki gilios raudonos rudeniop ir žiemą. Šakos subtilios, o suformuotas kaip bonsai atrodo ypatingai gražiai.

Ginzengo fikusas (Ficus Retusa)

Fikusas – visžalis tropikų augalas, viena dažniausių bonsai rūšių. Puikus pasirinkimas pradedantiesiems, išsiskiriantis išvaizda dėl savo oro šaknų, išaugusių iš šakų bei tinkamas sudėtingoms formoms kurti. Puikiai tinka ir kaskadiniam, ir pusiau kaskadiniam stiliui.

Verkiančioji fikusa (Ficus Benjamina)

Kita fikuso rūšis, tačiau dvi šalia pastatytos atrodytų visai skirtingai. Vietoje oro šaknų ši rūšis turi svyrančias šakas – iš čia ir pavadinimas. Puikiai atrodo tiesioje kamieno formoje – tai viena lengviausių bonsai rūšių priežiūrai.

Japoniška sakura (Prunus Serrulata)

Vienas įsimintiniausių bonsai medelių, pamėgtas jau šimtmečius. Sakura turi trapų, keičiančią spalvą žalumyną per pavasarį ir vasarą – tai tikra sodų pažiba. Puikiai atrodo neformaliame stiliuje ar kaskadoje.

Kinų guoba (Ulmus Parvifolia)

Manoma, kad tai vieni pirmųjų medžių, patyrę miniatiūrinimo procesą. Kinų guoba – tvirtas ir lengvai prižiūrimas bonsai. Blizgūs smulkūs lapeliai vėsesniu oru keičia spalvą į geltoną ar oranžinę, tad visus metus džiugina skirtingu vaizdu.

Azalija (Rhododendron spp.)

Galiausiai turime azaliją – dar vieną populiarią bonsai rūšį. Ryškiai išsiskiria dideliais spalvingais žiedais pavasarį. Treniravus kaip bonsai, smulkių šakų ir plonos lapijos siluetas dar labiau pabrėžia grožį.

6. Apibendrinimas

Nors kanapių bonsai galbūt netinka tiems, kurie nori auginti vaistui, tačiau tai puiki proga susipažinti su treniravimo technikomis ir užsiauginti nuostabių bonsai, kurie nustebins net ne kanapių mėgėjus. Tai reikalauja laiko, bet puikiai atperka pastangas – užsiėmimas, tinkantis visiems augintojams. Jei auginate kanapių bonsai ir norite pasidalinti patarimais ar gudrybėmis su kitais, rašykite komentaruose žemiau!