Naujas kanabinoidas išgautas iš kanapių: CBM

• 1. Cbm ir insulinas
• 1. a. Ppar medicina dėmesio centre
• 2. Cbm augimas rinkoje
• 3. Cbm medicininės taikymo galimybės ateityje
• 4. Apibendrinimas

Marichuana buvo mūsų gyvenimo dalis šimtmečius, net tūkstantmečius, tačiau tyrimai šia tema nebuvo itin aktyvūs iki pastarųjų dviejų dešimtmečių, kai medicininės kanapių sėklos pradėjo populiarėti. Kiek žinojome, du garsiausi kanabinoidai marichuanoje buvo THC ir CBD. Į medicininės kanapės pasaulį žengė naujas žaidėjas: kalbame apie kanabimovoną, arba CBM. CBM buvo rastas istorinėje pluoštinės kanapės veislėje, pavadintoje Carmagnola pagal nedidelį kaimelį Pietų Pjemonte, Italijoje. Tačiau kanabimovonas dėmesio centre atsidūrė tik visai neseniai, kai šių metų kovą Italijos universitetų ir tyrimų centrų grupė paskelbė tyrimą šia tema žurnale „Molecules“.¹ 

Kas iš tiesų yra kanabimovonas? Šiame straipsnyje detaliai paaiškinsime, kur ir kaip naudojamas bei kuo pasižymi naujausias atrastas kanabinoidų šeimos narys – CBM. Apie nepsichikotinį CBM žinoma vis dar nedaug, tačiau panagrinėkime išsamiau, kas naujo apie šį neseniai atrastą kanabinoidą ir kodėl daugybė tyrėjų bei kanapės entuziastų mato jame didelį potencialą.

1. CBM ir insulinas

Vienas iš labiausiai stebinančių atradimų apie kanabimovoną buvo galimos jo naudos diabeto, medžiagų apykaitos ir valgymo sutrikimų gydymui.

“CBM skatino PPARγ taikinių genų raišką, reguliuojančią adipocitų diferenciaciją ir užkirto kelią palmitato sukeltam insulino signalų sutrikimui. Šie rezultatai leidžia CBM laikyti nauju biologiškai aktyviu junginiu, galimai naudingų gydant su insulino atsparumu susijusius sutrikimus.”¹

“Apskritai, šie atradimai paremia CBM kaip naują biologiškai aktyvų junginį, galimai naudingą gydant insulino atsparumo sutrikimus," rašė mokslininkai.

Paprastai kalbant, CBM gali būti veiksminga medžiaga sveikam insulino lygiui ir metabolizmui palaikyti diabetu sergantiems pacientams. Kalbant techniškai, CBM gerai prisijungia prie įvairių žmogaus organizmo receptorių, ypač prie peroksisomų proliferaciją aktyvuojančių receptorių, PPARα ir PPARγ. Šie receptoriai svarbūs reguliuojant hormonų lygius ir vidaus organų ląstelių gamybą mūsų organizme. PPARα ir PPARγ taip pat atlieka pagrindinį vaidmenį riebalų apykaitoje, metabolizmo reguliavime ir energijos homeostazėje. 

Pavyzdžiui, PPARα ir PPARγ receptoriai reguliuoja genus, atsakingus už pagrindinių mūsų organų ląstelių gamybą, tokių kaip:

• Širdis;
• Kai kurie raumenys;
• Kepenys;
• Inkstai;
• Kasa;
• Gaubtinė žarna;
• Ir blužnis. 

CBM pasirodė veikiantis kaip PPARγ receptoriaus agonistas, priešingai nei kiti kanabinoidų šeimos nariai – THC ir CBD, kurie yra šių receptorių antagonistai. 

PPAR medicina dėmesio centre

Šiuolaikinėje medicinoje dažnai ligoms arba sutrikimams gydyti naudojami farmaciniai preparatai. Tačiau kas nutinka, kai liga kyla dėl brokuotų, mutavusių ar pažeistų genų? Tokiu atveju negalima gydyti vien simptomų – reikia taikyti gydymą pačiai ligos šaltiniui. Kadangi PPAR tiesiogiai kontroliuoja genus, kurie gamina ir valdo įvairias mūsų gyvybiškai svarbias ląsteles, mokslininkai padarė išvadą, kad manipuliuojant šiais receptoriais galima taikyti gydymą valgymo, hormonų, medžiagų apykaitos sutrikimams ir įvairių tipų vėžiams.²

{post: 810}

JAV jau yra FDA patvirtintų ir rinkoje prieinamų vaistų, taikinių PPAR receptoriams. Tačiau šie vaistai gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį, kaip svorio padidėjimas ar širdies problemos. Nors kanabinoidų produktai taip pat gali sukelti šiokį tokį svorio augimą dėl „munchies“ efekto, mokslininkai gali sukurti naujas formulacijas su kanabinoidų deriniais, kurios sukeltų mažiau šalutinių efektų ir turėtų didesnį terapinį poveikį. Viskas – tik laiko ir kantrybės klausimas. 

Kad geriau suprastume CBM terapinį potencialą, naudinga giliau pažvelgti į PPAR receptorių prigimtį. Ši santrumpa reiškia peroksisomų proliferacijos aktyvuojamą receptorių. Tai receptorių grupė, randama mūsų ląstelėse ir ypač svarbi metabolizmui. Yra trys pagrindinės PPAR rūšys: alfa, delta ir gama. PPAR alfa daugiausia randama kepenyse ir padeda metabolizuoti riebalų rūgštis, reikalingas energijai. Toliau – labai svarbus PPAR delta – ši baltymo forma randama raumenyse, kur padeda mūsų judėjimo organams pasisavinti riebalų rūgštis. Galiausiai – PPAR gama, randama riebalinėse ląstelėse, prisideda prie riebalų kaupimo. Iš šių trijų būtent CBM laboratoriniuose tyrimuose buvo nustatyta prisijungianti prie PPAR gama receptoriaus. Tai reiškia, kad kanabinoidai gali būti svarbūs uždegiminių ir metabolinių sutrikimų gydymui.

2. CBM augimas rinkoje

Kaip jau minėjome, pagrindinis CBM šaltinis – Carmagnole kanapių rūšis, tačiau, atlikus daugiau tyrimų, šis kanabinoidas galimai bus rastas ir kitose veislėse. Vis dėlto šios veislės auginimas kol kas nėra komerciškai patrauklus, nes augalas gamina tik labai mažus CBM kiekius.

Galbūt artimiausioje ateityje selekcininkai pasinaudos „back-crossing“ procesais ar linijiniu veisimu su Carmagnola, kad sukurtų naujas veisles, kuriose susidarytų daugiau kanabimovono. O gal biotechnologai sugebės genetiškai modifikuoti bakterijas, mieles ar net pačią kanapę, kad būtų galima pramoniniu mastu gaminti daug CBM.

3. CBM medicininės taikymo galimybės ateityje

Kadangi tyrimų atlikta labai mažai, kol kas sunku tiksliai žinoti, kokioje srityje CBM kaip vaistinės medžiagos naudojimas bus svarbiausias. Kai kurie JAV mokslininkai jau atliko keletą tyrimų, tačiau griežtas reguliavimas vis dar trukdo vykdyti aukštos kokybės, recenzuojamus tyrimus su CBM turinčiomis veislėmis. Nors kanapės jau legalios 37 iš 50 JAV valstijų, jos vis dar yra priskiriamos 1 kategorijos narkotikui. Tai reiškia, jog jų kategorija tokia pati kaip kokaino, LSD, heroino, MDMA ir kaktuso pejotlio bei kitų. Kitaip tariant, JAV federalinė valdžia vis dar laiko kanapes „neturinčiomis pripažinto medicininio panaudojimo bei didelį piktnaudžiavimo potencialą“.

Paprasčiausias faktas, kad CBM aktyvuoja už insulino ir metabolizmo reguliavimą atsakingus receptorius, jau savaime yra pagrindas atlikti išsamesnius tyrimus, nes diabetas yra viena dažniausių ligų pasaulyje, o 2022 m. ja sirgo beveik 10 % pasaulio gyventojų. Be to, CBM rodo daug žadantį poveikį mažinant radioterapijos ir chemoterapijos šalutinį poveikį, gali padėti kai kuriems priklausomiems asmenims abstinencijos metu, taip pat veikia kaip priešuždegiminė ir skausmą malšinanti priemonė. 

Pilno spektro medicininiai ekstraktai

Tyrimai, tokie kaip CBM kanabinoido atradimas 2020-ųjų pradžioje, tik patvirtina, kad medicininiams pacientams (ir pramoginiams vartotojams) verta rinktis pilno spektro ekstraktus, jei jiems patinka būtent toks vartojimo būdas. Šiuo metu žinoma tiksliai apie 113 kanabinoidų, tačiau be abejonės jų bus atrasta ir daugiau, todėl, mūsų manymu, visi turėtų rinktis tik pilno spektro ekstraktus. 

Jie dar vadinami viso augalo ekstraktais, ir ištraukiant visas aktyvias medžiagas galutiniame produkte išlieka visas kanabinoidų spektras, buvęs pačiame augale. Kodėl tai svarbu? Nes vartojant nedominančius kanabinoidus, tokius kaip CBM, kartu su pagrindiniais (THC, CBD), efektas sustiprėja. Tai nereiškia tik stipresnio „kaifo“, bet ir stipresnį skausmo, uždegimų bei nerimo mažinantį poveikį.

4. Apibendrinimas

Medicinos kanapių tyrimai atneša daug netikėtų ir veiksmingų rezultatų pacientams, todėl neturėtų būti dirbtinių kliūčių, trukdančių tyrėjams toliau spartinti atradimus šioje patikimoje medžiagoje – kanabinoiduose. Nuostabūs naujojo kanabinoido kanabimovono atradimai parodė, kaip svarbu gilintis į kanapės mokslą. Galų gale, žurnale „Molecules“ publikuotas tyrimas įrodė, kad sunkias sveikatos problemas, tokias kaip diabetas, būtų galima gydyti naujomis vaistų formulėmis su tokiais kanabinoidais kaip CBM, THC, CBD, THCV, ar dar tik būsimais.

IŠORINIAI ŠALTINIAI

1. „Identification and Characterization of Cannabimovone, a Cannabinoid from Cannabis sativa, as a Novel PPARγ Agonist via a Combined Computational and Functional Study.“ 2020 m. kovas – https://www.mdpi.com/1420-3049/25/5/1119/htm 
2. „PPAR and immune system—what do we know?“ 2020 m. liepa – https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2543934/