Renkantis kanapių sėklas, augintojai, be kita ko, vadovaujasi Sativa ir Indica veislių skirtumu. Tačiau neseniai Kanados mokslininkų atliktas tyrimas kelia abejonių dėl tokio požiūrio pagrįstumo.

Tyrimo komanda palygino beveik 300 kanapių mėginių ir padarė išvadą, kad jų tiksli cheminė sudėtis ir genetinė sandara beveik nesusijusi su įprastomis augintojų naudojamomis Sativa arba Indica žymomis. Tas pats pasakytina ir apie rinkoje esančių strainų pavadinimus — jie menkai atspindi tiek genetikos kilmę, tiek cheminį profilį.

Tokia pati DNR su minimaliomis variacijomis

Tyrimo autoriai dirbo su 297 veislėmis, kurių kanabinoidų ir terpenų kiekis jau buvo išanalizuotas naudojant masės spektrometriją ir dujų chromatografiją. Tada iš 137 mėginių jie išskyrė pakankamai kokybišką DNR. Kiekvienas mėginys taip pat buvo pažymėtas kaip Sativa, Indica arba hibridas pagal gamintojo nurodymus.

Tyrėjai nerado jokio ryšio tarp žymėjimo, genomo duomenų ir mėginių cheminės sudėties. Kitaip tariant, reikšmingų skirtumų tarp Sativa ir Indica nebuvo. Panašiai, mėginiai, pažymėti vienodu strain pavadinimu, pvz., OG Kush, galėjo būti tokie pat skirtingi kaip ir bet kurie atsitiktinai pasirinkti skirtingų pavadinimų strainai.

Reikalinga nauja klasifikacija

Tradicija lemia, kad augintojai ir rūkaliai vartoja „Sativa“ ir „Indica“ pavadinimus tam, kad atskirtų skirtingų požymių strainus pagal augalo struktūrą, augimo ypatybes, sukeliamą poveikį ir terpenų profilį. Manoma, kad Sativos yra aukštesnės, ilgiau žydinčios, o Indicos — anksčiau subręsta ir būna kompaktiškesnės.

Teigiama, kad Sativa sukeliamas „high“ yra labiau stimuliuojantis, o Indica „stone“ — labiau raminantis. Konkretūs aromatai taip pat siejami su skirtinga genetika. Pavyzdžiui, rūkaliai žemės kvapą dažniau sieja su Indica fenotipu.

Nauji tyrimo duomenys rodo, kad skirtumai visos genomikos mastu praktiškai neegzistuoja, o genu vietų, kurios turi tikrą įtaką, yra itin nedaug. Visgi būtent šie subtilūs skirtumai ir leidžia atskirti vieną strainą nuo kito. Kanapių augalas geba išskirti dešimtis kanabinoidų (turinčių psichoaktyvų poveikį), taip pat terpenų ir flavonoidų (kurie suteikia savitą kvapą ir skonį).

Kai kurie įrodymai rodo, kad šių trijų molekulių rūšių sąveika ir jų bendras poveikis lemia unikalų „high“, kuris skiriasi priklausomai nuo strain’o. Šis sinergetinis poveikis įgavo entourage efekto pavadinimą.

Laisvalaikio vartotojui tai būtų labai naudinga, jei iš strain etikėtės galėtų nuspėti, kokį poveikį gali tikėtis. Tai dar svarbiau medicininiams pacientams, nes jiems svarbu, ar tam tikras strain’as gali padėti jų būklei. O senoji Sativa/Indica klasifikacija čia visiškai nesuteikia jokios naudingos informacijos.

Autoriai siūlo, kad patikimesnis būdas — žiūrėti į išsamų terpenų profilį produkte. Tik taip vartotojai gali įsivaizduoti, ką iš tikrųjų perka.