Kodėl kai kurios kanapių žiedai tampa purpuriniai?

• 1. Kas yra anotiocianinai?
• 2. Kaip veikia anotiocianinai?
• 3. Anotiocianinų nauda
• 4. Kurios kanapių augalo dalys gali tapti purpurinės?
• 5. Purpurinė genetika
• 6. Mūsų purpuriniai strainai
• 7. Apibendrinimas

Prieš selekciją tapus populiariai, vienintelis būdas gauti purpurinius žiedus buvo auginti kanapių sėklas vėsioje temperatūroje, tačiau šiandien galite rasti purpurinių strainų, kurie išvysto ne tik purpurinius, bet ir rožinius, raudonus bei mėlynus atspalvius nieko ypatingo nedarant. Šiuolaikiniai augalai yra atrinkti su padidinta anotiocianinų gamyba, todėl jie natūraliai įgauna unikalių spalvų augimo metu.

Dažniausiai augintojai įsivaizduoja kanapes su sodriai žaliais lapais ir žaliomis žiedų galvutėmis, padengtomis liaukinėmis trichomomis ir derva. Tačiau ne visi kanapių strainai atitinka šį apibūdinimą. Dauguma veislių yra žalios, nes jų lapuose yra daugiau chlorofilo. Šis fotosintezės pigmentas atlieka svarbų vaidmenį fotosintezėje – saulės šviesos virtimas į cukrus suskaidomas kaip energijos šaltinis ląstelėse. 

Chlorofilas lemia žalią augalų spalvą, nes atspindi žalią šviesą į mūsų akis. Augalai, atrodantys purpuriniai, vis tiek turi daug chlorofilo – kitaip jie nesugebėtų vykdyti gyvybiškai svarbios fotosintezės. Tačiau juose taip pat kaupiasi tiek daug anotiocianinų, kad jie atspindi daugiau purpurinės šviesos, todėl atrodo įspūdingai. Bet kas iš tiesų yra anotiocianinai? Kokį vaidmenį jie atlieka augaluose? Ir kuri augalo dalis gali virsti purpurine? Visus atsakymus rasite žemiau ir sužinosite viską apie šiuos įdomius fitochemikalus. 

1. Kas yra anotiocianinai?

Anotiocianinai yra vandenyje tirpūs pigmentai, priskiriami flavonoidams, kurių pagrindinė funkcija – apsaugoti žiedų paviršių nuo UV spindulių. Ši junginys dažniausiai pasireiškia kaip purpurinė, bet priklausomai nuo pH lygio, gali būti mėlyna, raudona, rožinė ar net juoda per visą augalo gyvenimo ciklą. Jų randama ne tik kanapėse, bet ir kituose vaisiuose, augaluose, daržovėse – vynuogėse, kopūstuose ar baklažanuose. Taip pat, kaip ir visi flavonoidai, anotiocianinai gali veikti kanapių efektą – panašiai kaip terpenai. Anotiocianinai gaminami augalų ląstelėse flavonoidų biosintezės keliu citoplazmoje.

Jų yra daugelyje augalo audinių: lapuose, šaknyse, stiebuose, lapkočiuose ir žieduose. Susiformavus per flavonoidų biosintezės kelią, šios molekulės kaupiasi vadinamojoje vakuolėje – ląstelės ertmėje, kuri taip pat kaupia vandenį. Kai vakuolė pilna, užima didžiąją ląstelės dalį, suteikdama augalui tvirtumo, reikalingo tinkamam lapų išsiskleidimui. Kai anotiocianinų kiekis vakuolėje pakankamas, ląstelė tampa purpurinė. Bet kodėl kanapės gamina anotiocianinus visų pirma? Jie atlieka daug reikšmingesnį vaidmenį nei tik išvaizda. Tiesa, ryškiai purpuriniai augalai geriau pritraukia tam tikrus apdulkintojus bei naudingus vabzdžius. Be to, anotiocianinai yra tarsi „aknės kremas augalams“ – jie nėra tiesiogiai dalyvaujantys fotosintezėje, bet saugo fotosintezės aparatą atspindėdami perteklinę stiprią šviesą. Ir jų pranašumai tuo nesibaigia – jie padeda ne tik pritraukti naudingus vabzdžius, bet ir saugo nuo žolėdžių bei kenkėjų, o taip pat veikia kaip antioksidantai: neutralizuoja kenksmingas laisvąsias radikalus, kilusius audiniuose, ir apsaugo nuo oksidacinio streso. Kai augalai pažeidžiami dėl per šviesios aplinkos, būtent anotiocianinai padeda „sutvarkyti“ susidariusias reaktyviąsias deguonies rūšis.  

2. Kaip veikia anotiocianinai?

Anotiocianinai nėra gaminami nuolat – kai tam tikras strainas buvo atrinktas keisti spalvą, paskutinėmis žydėjimo savaitėmis sumažėja chlorofilo gamyba, todėl pigmentai išryškėja dar labiau.

Paprastai kanapių augalai yra žali, nes naudoja chlorofilą šviesos absorbcijai, tačiau jo nesant, jie gali panaudoti anotiocianinus, sugeriančius visus šviesos spektro bangų ilgius, išskyrus mėlyną (arba indigo) spektrą, todėl dominuojant pigmentui, jūsų augalas taps purpurinis.

3. Anotiocianinų nauda

Naujausi tyrimai parodė, kad šie junginiai turi afinitetą su kanabinoidų receptoriais, anotiocianinai žinomi kaip antioksidantai, turintys analgetinių, priešuždegiminių bei neuroprotekcinių savybių, nors tyrimai vis dar vyksta, tad dar per anksti teigti, kad anotiocianinai iš tiesų teikia naudą.

Daugelis žmonių teigia, kad vartodami maistą su šiais junginiais galima prailginti gyvenimą, apsisaugoti nuo demencijos ir vėžio – tad nors nėra patvirtinta, galima įsivaizduoti potencialią naudą. Ne taip seniai pagrindinį dėmesį kanapėse pelnė tokie kanabinoidai kaip THC ir CBD. Tačiau moksliniai tyrimai parodė, kad kiti junginiai kanapių žieduose taip pat svarbūs galutiniam efektui, pavyzdžiui, terpenai veikia kartu su kanabinoidais per vadinamąjį entourage efektą. Viso spektro ekstraktų šalininkai (preparatai, kuriuose yra visi naudingi kanapių chemikalai) taip pat tiki, kad anotiocianinai ir kiti flavonoidai turi didelę reikšmę bendrai strainų įtakai.

4. Kurios kanapių augalo dalys gali tapti purpurinės?

Priklausomai nuo anotiocianinų kiekio ir vietos, jūsų visas augalas gali tapti purpuriniu – tai nėra dažna, bet įmanoma.

Paprastai matysite, kad spalvą keičia tik tam tikros kanapių augalo dalys, o ne visas augalas.

Visos šios kanapių augalo dalys gali tapti purpurinės ir tai dažniausiai priklauso nuo genetikos bei aplinkos, kurioje augalas auginamas. Nors genetika yra kruopščiai atrinkta, taip pat reikėtų pasirūpinti geriausia aplinka, kad augalai atskleistų išskirtines spalvas.

5. Purpurinė genetika

Geriausias būdas gauti gražių purpurinių (ar juodų, rožinių ir t.t.) žiedų – pasirinkti tinkamą genetiką. Šiuolaikinės sėklų bankai siūlo įvairias spalvotas strains, kuriems reikės tik elementarios priežiūros, kad taptų purpuriniai.

Turėkite omenyje, kad dauguma augalų turi anotiocianinų, tačiau jų kiekis ne visada pakankamas spalvų išraiškai. Auginant purpurinę genetiką, pokytis pastebimas tik paskutinėmis savaitėmis prieš derlių, kai iš augalo išplaunami maisto elementai.

Šie strainai buvo specialiai atrinkti ir kryžminti dėl išskirtinių spalvų. Tai lemia, kad selekcininkai pasirenka augalus, kurie turi tendenciją gaminti daugiau anotiocianinų, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas atvejis bus 100% purpurinis. 

Nors tam tikras strainas gali būti purpurinis, gali prireikti specialių sąlygų kitoms spalvoms išsivystyti, tačiau vis tiek jas išgauti daug lengviau nei su kitomis genetikomis. Į šiuos veiksnius įeina:

• Temperatūra
• Drėgmė
• Genetika
• pH lygis
• Maisto medžiagų kiekis

Norint paskatinti augalą parodyti unikalias spalvas, reikia sumažinti temperatūrą, nes šaltis skatina chlorofilo irimą ir aktyvina anotiocianinų gamybą. Idealu, jei tarp dienos ir nakties temperatūrų skirtumas siektų 10-15°C, bet tai priklauso nuo straino. Dideli temperatūros pokyčiai taip pat gali paskatinti nespecialiai atrinktus strainus keisti spalvą, nors tai neveikia visiems augalams.

Jei nusprendėte sumažinti temperatūrą, kad išgautumėte papildomą spalvingumą, darykite tai palaipsniui. Staigus 10-15°C kritimas gali sukelti rimtą stresą augalui ir padidinti pelėsio riziką, ypač jei drėgmės lygis nėra griežtai kontroliuojamas. Bandykite, jei esate pasiruošę iššūkiui, tačiau atidžiai stebėkite savo augalus, kad jie „neišsigąstų“.

Ar tiesa, kad purpurinė žolė stipresnė nei įprasti žiedai?  

Dėl populiariosios kultūros ir gandų ilgai tvyrojo nuomonė, kad purpuriniai žiedai stipresni nei paprasta žolė. Bet ar tikrai taip yra?  Konkrečių mokslinių įrodymų iš tiesų nėra. Tai nereiškia, kad anotiocianinai, sukeliantys purpurinę spalvą, neturi įtakos pojūčiui, tačiau jokių įrodymų, kad purpurinė žolė suteiktų stipresnį ar ilgesnį poveikį, nėra. Džiugu, jog dėl pokyčių kanapių įstatymuose vis dažniau atliekami išsamūs tyrimai apie mūsų mėgstamą augalą. Užtikrintai galima teigti, kad anotiocianinai daugiausia absorbuojami per virškinimo sistemą, todėl galimos papildomos naudos vartojant purpurinę žolę su valgiais.

Kitas, galbūt svarbesnis klausimas: “ar purpurinė žolė geresnė?" Viskas priklauso nuo asmeninių pageidavimų. Daugumai kanapių entuziastų svarbus ne tik efektas, bet ir išvaizda, kvapas. Ne visada svarbu tik stiprumas ar poveikio trukmė. Purpurinė žolė turi tam tikrą grožį, kurio nerasite kitur.

Taip pat purpurinė žolė glaudžiai siejasi su populiariąja kultūra, ypač hiphopu, repo scena, o taip pat ir 2000-ųjų stoner filmais. Tai kuria nostalgiją, kurios nesuteikia kiti strainai, ir ši legenda apie purpurinę žolę galbūt niekada neišnyks, net ir atsiradus tvirtų mokslinių įrodymų, kad jos efektas nesiskiria nuo žalios ar oranžinės žolės. Ir nepamirškite – kaip atrodo žiedai maišelyje! Ar gali būti geriau, nei gauti didelį maišelį lipnių, kvepiančių, purpurinių žiedų, kurie priverčia nusišypsoti? Mes manome, kad ne.

6. Mūsų purpuriniai strainai

Jei ieškote purpurinės genetikos savo kitam auginimui – neieškokite toliau! Turime daug purpurinių strainų, genetiškai atrinktų rodyti unikalias spalvas be jokių papildomų pastangų, pavyzdžiui, mūsų Blackberry Auto.

Tvirti žiedai intensyviai purpurinės spalvos, su labai išraiškingu kvapu – citrinų ar miško uogų. - Thejusepas

O jei norite ko nors su stipriu cerebriniu poveikiu, rekomenduojame mūsų LSD-25 Auto.

Šis gražus purpurinis hibridas išaugins tamsiai oranžines piesteles ant daugiausiai tamsiai purpurinių žiedų, kartais su šviesiai purpuriniais atspalviais, nuostabiai geltonais ir rausvai rožiniais lapais žydėjimo pabaigoje, ypač po tinkamo plovimo. 

Kaip matote žemiau esančiame vaizdo įraše, pradėjus formuotis žiedams, žiedai palaipsniui pradeda keistis į purpurinę, o atėjus derliaus laikui, žiedai visiškai tampa tamsiai purpuriniai, kartais su šviesesniais atspalviais.

"...LSD-25 užaugino vienus gražiausių tamsiai purpurinių kanapių žiedų, kokius tik esu matęs." - Freeglocks

Taip yra todėl, kad mūsų purpurinės veislės daugelį metų buvo genetiškai atrinktos, kad išvystytų anotiocianinų gausias autoflowering atmainas, tad be papildomų pastangų galėsite tikėtis nuostabios purpurinės spalvos artėjant derliui.

7. Apibendrinimas

Spalvoti žiedai jų nepadaro stipresniais, tačiau tikrai pagerina jų išvaizdą, o priklausomai nuo atspalvių, žiedai bus tokie gražūs, kad jų net nenorėsite rūkyti – tiesiog žiūrėsite į juos visą dieną. Jei jau auginote mūsų purpurines veisles, pasidalinkite savo patirtimi su kitais augintojais komentaruose žemiau!

Išoriniai šaltiniai:

1. Anthocyanins: From the Field to the Antioxidants in the Body. - Bendokas, Vidmantas & Stanys, Vidmantas & Mazeikiene, Ingrida & Trumbeckaite, Sonata & Baniene, Rasa & Liobikas, Julius. (2020).
2. Anthocyanins in human health. - Shemet, Sergiy & Eliseeva, Tatiana. (2020).