Kiek autokvėtuojančių augalų galiu auginti viename kvadratiniame metre?

• 1. Kas nulemia augalo dydį gamtoje?
• 2. Kas nulemia augalo dydį auginant patalpose?
• 2. a. Genetika
• 2. b. Vazonų dydis
• 2. c. Šviesa
• 2. d. Formavimas (training)
• 3. Kaip apskaičiuoti savo auginimo ploto plotą
• 4. Augalų skaičiaus skaičiavimas pagal vazono dydį
• 5. Šviesos stiprumo paskaičiavimas pagal auginamų augalų kiekį
• 5. a. Led
• 5. b. Lemputės
• 6. Kaip augalų formavimas gali padėti šiose situacijose?
• 6. a. Tie-down metodas
• 6. b. Sea of green (sog)
• 7. Apibendrinimas

Yra keli dalykai, kurie padeda kontroliuoti autokvėtuojančios kanapės dydį. Tokie veiksniai kaip genetika, apšvietimas ir vazonų dydis leidžia auginti iki 10 augalų viename kvadratiniame metre. Beveik visi kanapės vartotojai, norintys pradėti auginti savo kanapes, nori patenkinti poreikius neišleidžiant pernelyg daug. Kad tai pasiektumėte, turite optimaliai išnaudoti savo auginimo plotą.

2026 metais yra keletas dalykų, padėsiančių tai pasiekti neišleidžiant papildomai naujai auginimo įrangai.

1. Kas nulemia augalo dydį gamtoje?

Augant gamtoje, niekas neriboja augalo dydžio. Kadangi jie auga ne uždaroje erdvėje, lauko sąlygomis kanapės gali užaugti net virš 3 m aukščio. Žinoma, tai negalioja auginant patalpose. Patalpose augintojai turi ribotai vietos, šviesos, maistinių medžiagų ir medžiagos augalams. Tai gali atrodyti kaip trūkumas, bet kartu suteikia galimybę visiškai kontroliuoti augalo aukštį, vešlumą ir net kiek žiedų jis užaugins. Norėdami tai padaryti, pritaikome apšvietimą ir vazonų dydį. Taip pat galime taikyti augalų formavimo ir genėjimo metodus, pritaikydami kanapę turimai erdvei.

Žinoma, aplinka vaidina pagrindinį vaidmenį, kai kalbame apie augalų dydį. Galite paimti dvi tos pačios didelės Sativa veislės sėklas ir sulaukti visiškai skirtingų rezultatų. Jei vieną sėklą tiesiog pasodintumėte tiesiai į žemę lauke, saulėtoje vietoje, ji išnaudotų visą savo genetinį potencialą ir taptų įspūdingo dydžio bei derlinga. Kitą sėklą įdėkite į 10L vazoną, statykite į auginimo palapinę ir leiskite tik 8 valandas šviesos per dieną – ta pati veislė bus daug mažesnė ir mažiau produktyvi.

Ne tik aplinka, bet ir genetika labai svarbi. Ji nulemia kaip kiekviena kanapės atmaina augs gamtoje. Didelės Sativa kanapės dydžiu ir forma primena mažus medelius. Tuo tarpu Indica dominuojančios yra natūraliai žemesnės ir tankesnės. Tuomet atsiranda autokvėtuojančios atmainos. Kadangi turi Ruderalis genetikos, tai yra mažiausi kanapės augalai. Net turint neribotą vietą, jos užaugs tik iki tam tikro aukščio. Tai puikus pasirinkimas auginant mažoje erdvėje ar norint išlikti nepastebimam.

2. Kas nulemia augalo dydį auginant patalpose?

Yra keli pagrindiniai veiksniai, nulemiantys jūsų augalo dydį. Visi jie gali būti reguliuojami pagal jūsų norus, auginimo erdvę ir auginamos atmainos genetiką ir lemia, kiek kanapių derliaus galėsite užauginti viename kvadratiniame metre.

Genetika

Kaip žinote, Sativa atmainos auga aukštos ir liaunos, o Indica – žemos ir tankios. Tai vienas pagrindinių veiksnių, nulemiančių, kaip augs jūsų augalas. Nors šiandien sunku rasti gryną Sativa ar Indica, dauguma auginamų hibridų yra šių grynųjų genetikos mišinys ir, priklausomai nuo hibrido (ar jis Sativa ar Indica dominuojantis), augs trumpesnis ar aukštesnis. Puikus hibridinės veislės pavyzdys yra mūsų Z-Up Auto, kuri auga aukšta ir tanki, sumaišiusi Indica ir Sativa savybes.

Skaičiuojant, kiek kvadratinių metrų reikia kiekvienam autokvėtuojančiam augalui, tai yra pirmas dalykas, kurį reikia turėti omenyje. Sativa dominuojantis hibridas be treniravimo gali užaugti virš 2 m (6,5 pėdos), tuo tarpu Indica hibridas – iki 1,4 m (4,5 pėdos). Taigi, jei norėsite auginti Sativa dominuojančias veisles, jų į auginimo palapinę tilps mažiau nei Indica dominuojančių. Taip pat reikia atsižvelgti, ar auginsite automatus, ar fotoperiodines kanapes. Bet kuo jos skiriasi?

Paprastos fotoperiodinės kanapės gali būti laikomos vegetacijoje kontroliuojant šviesos ciklą. Kol šviesa bus įjungta 18+ valandų per parą, fotoperiodinis augalas niekada nepradės žydėti. Tačiau autokvėtuojančioms yra įmontuotas laikmatis, kuris automatiškai perjungia augalą į žydėjimo stadiją, nesvarbu, koks šviesos ciklas.

Kodėl verta rinktis autokvėtuojančius augalus? Atsakymas paprastas:

• Jie užauga daug greičiau ir per tą patį arba net trumpesnį laiką nei fotoperiodinių augalų žydėjimo stadija.
   
• Tinka diskretiškam kanapių auginimui, nes įprastai būna ne aukštesni nei ~1,2 m.
   
• Žydi prie bet kokio apšvietimo (net prie 24 valandų), todėl susikurti nenutrūkstamos derliaus ciklą daug paprasčiau. Galima vienoje vietoje auginti augalus įvairiose stadijose.
   
• Ruderalis genai labai atsparūs. Jie geriau atsparūs kenkėjams, bakterijoms ir pelėsiui nei fotoperiodinės veislės.
   

• Daug geriau pakenčia šviesos taršą nei fotoperiodinės kanapės. Bandėte auginti kanapę lauke ir gatvės apšvietimas sukelia žydėjimo problemų? Arba viduje augalai tampa hermafroidais dėl šviesos nuotėkio? Su automatais tokių bėdų nebūna.
   

Nors jie turi keletą trūkumų, priklausomai nuo jūsų auginimo stiliaus:

• Negalima laikyti vegetacinėje stadijoje neribotai. Tai nesunku kompensuoti sodinant daugiau augalų, bet verta žinoti.
   
• Nėra galimybės dauginti iš klonų. Automatus būtina auginti iš sėklų, nes klonai laikysis motininio augalo žydėjimo grafiko ir tiesiog nespės užaugti iki žydėjimo pradžios.

Vazonų dydis

Vazonų dydis taip pat labai svarbus veiksnys. Kiek šaknys auga po žeme, tiesiogiai nulems jūsų augalo dydį, tad jei auginate 5 L vazone, augalas bus mažesnis nei auginant 10 L vazone. Net jei yra skirtumas tarp Sativa ir Indica dominuojančių atmainų, vazonų dydis sumažins jų bendrą dydį, nes šaknys neturės vietos augti. Viršutinė žALIA augalo dalis atitinka tai, kas vyksta po žeme. Lauke augalai gali šaknis išskleisti plačiai, todėl būna masyvesni. Viduje ar mažame vazone gyvybė labiau suvaržyta. Šaknys auga horizontaliai ir vertikaliai, kol pasiekia vazoną kraštus. Tada ima suktis sūkuriu ir auga chaotiškai, ieškodamos laisvos vietos. Galų gale jos susiformuoja į gniūžtę ir augalas tampa „šaknų supančiotas“.

Autokvėtuojančioms kanapėms rekomenduojame neimti per didelio vazono dydžio. Paprastai autokvėtuojantis augalas 11 L vazone užaugs iki pilno aukščio, 5 L – iki vidutinio, 3 L – iki mažo. Jei neturite vietos limitų, rekomenduojame rinktis 11-12 L vazonus, kad augalai galėtų visiškai išsivystyti. Galbūt kils noras rinktis žymiai didesnius vazonus – tada augalai bus didesni ir duos daugiau derliaus? Ne visai. Taip, augalai išaugs šiek tiek aukštesni, bet mažo dydžio automatai greitai pasiekia savo ribą. Per didelis vazonas gali sukelti vandens sankaupą dugne, kur atsiranda anaerobinė aplinka, palanki patogeninėms bakterijoms ir šaknų puviniui. 

Šviesa

Šviesos aprėptis ir stiprumas turės įtakos ne tik dydžiui, bet ir dervos kiekiui bei žiedų tankumui. Jei per daug augalų susodinsite į vieną vietą, kai kurie jiems mes šešėlį, o kiti neatgaus viso reikalingo apšvietimo. Todėl reikia žinoti savo auginimo erdvės dydį prieš perkant apšvietimą. Taip užtikrinsite pakankamą šviesą visiems savo kanapių augalams.

Formavimas (training)

Yra daugybė augalo formavimo technikų. Nors metodai skiriasi, jų tikslas tas pats: pritaikyti ir formuoti augalą optimaliam ploto išnaudojimui. Autokvėtuojančioms kanapėms rekomenduojame naudoti mažo streso treniravimą (LST) arba Sea of Green (SOG) metodą, kad maksimaliai išnaudotumėte auginimo plotą.

3. Kaip apskaičiuoti savo auginimo ploto plotą

Pločiui apskaičiuoti reikia tiesiog matavimo ruletes – išmatuojame savo auginimo vietos ilgį ir plotį. Jei auginate palapinėje, matmenys nurodyti instrukcijoje, jei ne – išmatuoti labai paprasta. Jei po matavimo ilgis yra 1 m (3.2 pėdos), o plotis 1 m – dauginame abu ir gauname kvadratinį metrą: 1x1 = 1 kvadratinis metras (10.2 pėdos). Tai taikoma bet kokiam dydžiui, net jei plotas ne kvadratinis. Pavyzdžiui: ilgis 2 m (6.5 pėdos), plotis 3 m (9.8 pėdos) – plotą sudarys 2 x 3 = 6 kvadratiniai metrai (64.5 pėdos²).

Tai labai pravers, nes pagal savo auginimo ploto plotą galite apskaičiuoti, kiek šviesos reikės ir kiek augalų jame tilps. Jei matuojate cm, padalinkite rezultatą iš 100, kad gautumėte m². Pvz.: 200 x 400 = 800 cm², 800 cm² / 100 = 8 kvadratiniai metrai.

Remkitės ta pačia logika norėdami gauti plotą kvadratinėmis pėdomis.

4. Augalų skaičiaus skaičiavimas pagal vazono dydį

Šiuose pavyzdžiuose naudosime 1 kvadratinio metro plotą, tačiau galite paskaičiuoti pagal savo erdvės matmenis – rezultatas bus toks pats. Tiksliai apskaičiuoti, kiek augalų tilps jūsų erdvėje ar kiek kvadratinių metrų reikia vienam automatui, gali būti sudėtinga. Tai bendros gairės – galutinis rezultatas priklausys nuo konkrečių sąlygų. Vazonai būna įvairių formų ir dydžių, ir pagal jų dydį erdvėje tilps daugiau arba mažiau jų. Bendros taisyklės nėra, tačiau nuo pasirinkto vazono dydžio priklauso, kiek leisite vystytis šaknims, o tai tiesiogiai įtakos augalo dydį.

Paprastai naudojamės šia gairių lentele:

Atminkite, kad paskutinis dalykas, kurio nori kanapių augalai, yra būti suspaustoms. Pradedantieji visada bando įkišti kuo daugiau augalų į auginimo erdvę – atrodo logiška, kodėl gi neišnaudojus kiekvieno centimetro? Iš tiesų toks požiūris neteisingas. Dažniausiai kanapės klesti, kai turi šiek tiek daugiau vietos. Per ankštai susodintos palapinės ar kambariai – puiki terpė grybeliui, bakterijoms ir kenkėjams. Oro judėjimas tarp žiedų pagrindinis ginklas prieš tai, todėl žinokite tai rinkdamiesi, kiek augalų sodinti.

5. Šviesos stiprumo paskaičiavimas pagal auginamų augalų kiekį

Yra du pagrindiniai apšvietimo tipai: lemputės ir LED apšvietimas.

LED

Su LED lemputėmis tikslių apskaičiavimų nėra, nes kiekvieno gamintojo LED diodų kokybė labai skiriasi. Geriausia vadovautis gamintojo rekomendacijomis, kurios paprastai būna nurodytos instrukcijoje. Jei nėra – parašykite tiekėjui el. laišką. Jei neradote jokios informacijos, laikykitės bendros taisyklės: 250 W LED prilygsta 400 W įprastai lempai. Tačiau tai tinka tik tada, kai tikrai nėra jokios kitos informacijos (dauguma gerų LED gamintojų nurodo aprėpiamą plotą – dėl to dažniausiai nereikia jaudintis).

Nors taip daryti nerekomenduojama, jei vis dėlto norite naudoti šią formulę, LED atveju reikia padalinti vatų skaičių iš 1,6. Taigi, jei reikia 2500 W lempų – su LED reikėtų 2500 W / 1,6 = 1562 W LED.

Lemputės

Na, su lemputėmis viskas paprasčiau – galima tiksliai suskaičiuoti, kiek vatų reikia jūsų augalams. Tokiu būdu neskaičiuojate kiek kv. metrų reikės automatui, o kiek šviesos prireiks plotui. Tarkime, turite 6 kv. metrų plotą (64.5 pėdos²), ir telpa 30 augalų. Kiek reikės vatų? Jei tilps 30 augalų tame plote – kiek šviesos reikia?

 Įprastai priklauso apie 75 W vienam augalui, tad pagal šią lentelę nesunku paskaičiuoti, kiek vatų reikės 30 augalų 6 kv. metrų (64,5 ft²) plote.

Jei auginsite mažiau nei 14 augalų, tiesiog ieškokite lentelės. Jei daugiau, kaip prieš tai pateiktame pavyzdyje, reikia sudauginti augalų kiekį su 75 W. Pvz., mūsų atveju 30 x 75 W = 2250 W. Vadinasi, reikės 2250 W, kad užaugintumėte 30 augalų 15 L vazonuose 6 kv. metrų (64,5 ft²) plote.

6. Kaip augalų formavimas gali padėti šiose situacijose?

Nors yra daug formavimo technikų, autokvėtuojančioms geriausiai tinka tik kelios – Tie-Down ir Sea of Green.

Tie-Down metodas

Šiuo būdu padedate išplėsti šakas ir įleisti daugiau šviesos į pačią augalo šerdį, todėl susidarys daugiau žiedų vietų ir tankesni žiedai. Tokiu atveju augalų erdvėje tilps mažiau, bet derlius bus didesnis. Pvz., jei turime 6 kv. m. (64,5 ft²) ploto, telpa 30 augalų. Taikant šį metodą, sumažėtų iki maždaug 15 augalų, priklausomai nuo vazonų dydžio.

Sea Of Green (SOG)

Sea of Green metodu augalų kiekis didesnis nei taikant Tie-Down metodą ar neformuojant išvis. To tikslas – suvaldyti augalo dydį bei padidinti derlių. Šis metodas leidžia treniruoti augalus į vientisą žalią „kilimą“, kad visos žiedų vietos gautų po lygiai šviesos. Tai – tik gairės, jūsų patirtis ir sąlygos nulems, ar augalų bus daugiau ar mažiau.

Abiem formavimo būdams galite vadovautis šia lentele:

7. Apibendrinimas

Kvadratinio metro poreikis vienam automatui priklauso nuo kelių dalykų. Nėra tikslaus skaičiaus, kiek augalų tilps jūsų palapinėje, nesvarbu, kokio ji dydžio. Viską apsprendžia biudžetas, genetika, įranga ir aplinkos sąlygos. Jei jums įdomu, kiek autokvėtuojančių augalų auginti kvadratiniame metre, ar kiek derliaus gali duoti vienas automatas tame plote, atsakymas nėra visiškai paprastas – padarius skaičiavimus galima įsivaizduoti.

Atminkite, kad visa, kas paminėta šiame straipsnyje, priklausys nuo jūsų auginimo sąlygų, genetikos ir rūpinimosi augalais. Kaip minėta, galima sutalpinti daugiau (arba mažiau) automatų kvadratiniame metre, priklausomai nuo taikomų formavimo technikų. Taip pat svarbu žinoti, kad kai kurios kanapės gali augti aukštos net ir mažesniuose vazonuose, kitos – lėtai aukti didesniuose vazonuose, tad su kiekvienu derliumi suprasite ne tik, kaip auga konkreti atmaina, bet ir ko ji reikia, ir ką turite suteikti, kad ji klestėtų.

Atminkite, visos kanapės yra skirtingos ir augs pagal aplinką, tad net ir ta pati atmaina, auginama lauke ar viduje, gali skirtis savo aukštinimu, derliumi, aromatais ir efektais. Tad jei ketinate klonuoti konkretų augalą – auginimo sąlygas derinkite kuo panašesnes (lauke arba viduje).

Jei ieškote augalų, tinkančių auginti mažesniuose vazonuose ir dar nesate apsisprendę, ką sėti naujam ciklui, rekomenduojame Purple Haze Auto. Jei norite užauginti mažiau, bet didesnių augalų – išbandykite Lemon Cherry Sundae Auto.

Ir nepamirškite, tai tik gairės. Priklausomai nuo visų minėtų dalykų gali būti nedideli skirtumai, kiek augalų tilps ir kiek šviesos reikės, bet pradedantiesiems augintojams ši informacija padės susiorientuoti. Esmė – jūsų pačių pageidavimai.