• 1. Kanapių auginimo operacijos ir augalų atliekos
• 2. Atliekų tipai
• 3. Atliekų kiekiai
• 4. Augalinės medžiagos atliekų tvarkymo praktika
• 4. a. Kompostavimas
• 4. b. Sąvartynai
• 5. Kanapių pakuočių atliekų tvarkymo praktika
• 5. a. Perdirbimas
• 5. b. Pavojingos atliekos
• 6. Geriausios tvarkymo praktikos
• 7. Apibendrinimas

Nuo legalizacijos kai kuriose šalyse, legalių kanapių auginimo operacijų skaičius išaugo eksponentiškai ir vertinama, kad daugiau nei 60 000 tonų atliekų, įskaitant substratą ir augalinę medžiagą, per metus pagaminama viduje, šiltnamiuose ir lauke dirbančiuose ūkiuose. 

Paskutiniais metais komerciniai kanapių sėklų augintojai šalina savo atliekas įvairiais būdais: kompostavimu, sąvartynuose, atliekų pavertimu energija arba vidinėje fermentacijoje, tačiau dėl specifinių rekomendacijų stokos gamintojai turi ribotas galimybes. Taip pat daugelis jurisdikcijų reikalauja, kad kanapių atliekos būtų nenaudojamos ir neatpažįstamos prieš jas išmetant, tačiau nenurodo, ką iš tiesų reiškia „nenaudojamos“ ir „neatpažįstamos“, taip sukeliant potencialias užterštumo, saugumo ir sveikatos problemas. Augintojai turi tvarkyti atliekas, tačiau daugumoje vietų taisyklių nėra, todėl gamintojai priversti perdirbti atliekas ir siekti jų sumažinti kiek įmanoma. Todėl jie ieško ekologiškesnių alternatyvų atliekų tvarkymui, apie kurias daugiau sužinosite toliau straipsnyje.

1. Kanapių auginimo operacijos ir augalų atliekos

Įsigaliojus rekreacinei legalizacijai, buvo nustatyta kas gali ir kaip gali auginti, apdoroti ir vartoti kanapes, tačiau šios taisyklės neapima to, kaip įmonės turėtų šalinti kanapių gamybos šalutinius produktus. Tai reiškia, kad visos legalios perdirbimo ir auginimo patalpos, įskaitant šiltnamius, lauko ir vidaus ūkius, neturi jokių gairių kaip šalinti jų atliekas. Tokios įmonės ne tik gamina augalines atliekas, bet ir privalo po kiekvieno auginimo ciklo šalinti substratą bei vandenį, užterštą sintetinėmis trąšomis. Kadangi dauguma auginimo operacijų per metus turi 1–3 derlius, atliekų susidaro daug. Be to, kai kurios substrato rūšys, pavyzdžiui, vermikulitas, negali būti kompostuojamos, todėl gamintojai turi ieškoti būdų, kaip pasirūpinti atliekomis, kurios negali būti perdirbtos ar sunaikintos įprastais būdais.

Be auginimo operacijų, kanapių perdirbėjai taip pat susiduria su tais pačiais sunkumais. Kanapių perdirbėjai augalinę žaliavą verčia distiliatais, kad galėtų gaminti valgomuosius produktus, topikinius gaminius ar aliejus, ir dažniausiai augalinę žaliavą paverčia ekstraktais, naudodami tokius tirpiklius kaip etanolis, heptanas, propanas ir butanas. Nors dauguma perdirbėjų ir ekstrahuotojų naudoja technologiją, leidžiančią perdirbti daugumą naudojamų tirpiklių, vis tiek lieka dalis, kurią reikia utilizuoti ir kurios negalima lengvai pašalinti dėl jos laikymo pavojingomis atliekomis.

Dabar egzistuoja ir kitų būdų išgauti chemines jungtis iš kanapių, pavyzdžiui, superkritinė anglies dvideginio ekstrakcija, aukštas slėgis bei karštis, kurie sukuria mažiau toksiškų atliekų nei ankstesni metodai, tačiau taupoma THC ir CBD dažniau prarandama, o pati technologija yra brangesnė, todėl dauguma įmonių, ypač mažesnės, negali jos naudoti.

2. Atliekų tipai

Daugumą kanapių atliekų, kurias sukuria komerciniai kanapių augintojai ir perdirbėjai, sudaro pakuotės ir augalinės kilmės atliekos. Augalinės atliekos yra organinės, pvz., stiebai, šakos ir lapai po kiekvieno derliaus, taip pat substratai, kurie gali būti nesunkiai kompostuojami ir paverčiami augalų maistinėmis medžiagomis. Visgi, dauguma komercinių augintojų naudoja substratus, kurie sunkiai arba visai negali būti kompostuojami, siekiant išvengti ligų plitimo. Kai kuriais atvejais tokių substratų nepriima organinių atliekų tvarkymo įstaigos. Tai, pavyzdžiui, akmens vata, kuri nepakartotinai naudojama ir nekompostuojama, tačiau ji tebėra mėgstamiausias substratas daugumoje komercinių auginimo operacijų.

Kita vertus, kanapių pakuotės — tai kartonas, plastikas, stiklas, vape rašikliai ir baterijos ir tai tapo didele problema, nes kai kurios iš jų gali būti perdirbamos, bet didžioji dalis atsiduria sąvartynuose. Dėl galiojančių įstatymų kanapių pakuočių perdirbimas dažnai neleidžiamas dėl galimos rizikos, jog jose yra THC ar CBD likučių; kanapių pakuotės laikomos potencialiai pavojingomis sveikatai, todėl daugumą jų būtina apdoroti kitais būdais ir jos negali būti perdirbamos, ypač vienkartinių vape baterijų.

Ar yra skirtumas tarp pluoštinių kanapių, THC ir CBD atliekų?

Taip, tačiau visos jos turėtų būti utilizuojamos panašiai, nes kanabinoidai gali kauptis dirvožemyje ar vandenyje. Pirmiausia trumpai susipažinkime su THC, CBD ir pluoštinėmis kanapėmis. Lauko ir vidaus kanapių auginimo operacijos, taip pat kanapių perdirbimas ir gamyba sparčiai auga, o tai reiškia, jog didėja ir kanapių atliekų srautai. Kai kur jau įdiegta patikima atliekų tvarkymo infrastruktūra, tačiau ne visos valstijos ar šalys sėkmingai tai padarė. Du pagrindiniai kanapių atliekų šaltiniai pramonėje — augalinės atliekos ir pakuočių atliekos. Kadangi kanapių auginimas sparčiai plinta, valdžios institucijoms sunku užtikrinti tvarumą, todėl egzistuoja tik dvi utilizavimo kryptys — perduoti atliekų problemą išorinei įmonei arba tvarkytis savarankiškai, naudojant tokias technikas kaip bokashi. THC yra pagrindinė psichoaktyvi kanapių medžiaga, atsakinga už kanapėms būdingus poveikius. CBD — antras žinomiausias kanabinoidas, laikomas ne euforinės savybės junginiu. Pluoštinės kanapės (hemp) – tai kanapių augalo pluoštas, tačiau atminkite, kad pluoštinės kanapės irgi turi CBD bei gali turėti iki 0,3 % THC. Svarbu žinoti, kad THC dominuojančiuose augaluose taip pat bus CBD, o CBD dominuojančiuose bus ir THC. Kanapių atliekos laikomos toksiškomis, jei turi THC, tad visos atliekos, kurios turi ar lietėsi su THC, turi būti sunaikintos ir sumaišytos su kitomis atliekomis, kol taps nepanaudotinomis.

Reikia atsižvelgti į tai, kad nėra vieningo apibrėžimo, ką reiškia nenaudojamos ir neatpažįstamos atliekos, todėl tai gali skirtis skirtingose valstijose. Pagrindinė idėja — užkirsti kelią kanapių atliekoms pasiekti dirvožemį, vandenį ar būti suvalgytoms gyvūnų ar nepilnamečių. Tai reiškia, kad tokias atliekas ne tik būtina tinkamai šalinti, bet ir laikyti atsakingai, nes jos negali būti tvarkomos kaip paprastos šiukšlės. Atminkite, kad žiedai, stiebai, šaknys, apgenėti lapai ir kita laikoma pavojingomis atliekomis. Šios pavojingos atliekos gali būti naikinamos įvairiais būdais: sąvartynuose, deginant, kompostuojant ar fermentuojant vidinėse talpyklose, todėl skaitykite toliau ir daugiau sužinokite apie atliekų tvarkymą kanapių auginimo operacijose.

3. Atliekų kiekiai

JAV vertinama, kad kanapių auginimo ūkiai pagamina mažiausiai keletą tūkstančių tonų atliekų, o vien Kalifornijoje kanapių pakuotės sudaro 25 % valstijos atliekų. Tyrimų duomenimis, vienai kanapės augalui sunaudojama apie 15 litrų substrato, per metus vidutiniškai 4 auginimo ciklai, taip sukuriant daugiau nei 2 043 8600 kv. metrų substrato atliekų. 

Žaliosios augalinės medžiagos atliekų kiekio procentas vienam kanapės augalui

Taip pat žaliosios augalinės atliekos — stiebai, šakos ir lapai — sudaro apie 1,75 litro atliekų vienam augalui, tad vidutiniškai atliekų kiekis siekia 114 kg/m3, tai reiškia daugiau nei 233 tonas augalinių atliekų iš vidaus, šiltnamio bei lauko gamybos operacijų, ir šis kiekis beveik trigubės, kai bus patvirtinta daugiau licencijų.

4. Augalinės medžiagos atliekų tvarkymo praktika 

Rekreacinės kanapių legalizacija stipriai paveikė atliekų tvarkymo sektorių dėl augančio kanapių atliekų kiekio iš auginimo operacijų. Yra įvairių bandymų reglamentuoti kanapių atliekų tvarkymą, pavyzdžiui, reikalavimas kanapių atliekas sunaikinti arba pakeisti taip, kad jos netiktų vartojimui, tačiau nėra aiškių nurodymų kaip elgtis su kitomis kanapių atliekomis, nes trūksta supratimo, kaip jas tvarkyti. Kanapės skiriasi nuo kitų žemės ūkio kultūrų dėl jose esančių CBD ir THC likučių. Dėl šių kanabinoidų tik kelios įstaigos priima organines kanapių atliekas, tad gamintojai ieško alternatyvų. 

Nors gairių trūksta, kai kurios valstijos taiko pavojingų ir nepavojingų atliekų skirstymo principą. Šio požiūrio atveju nepavojingos kanapių atliekos turi būti padaromos neatpažįstamomis ir nenaudojamomis: sumalami į smulkią miltus ir sumaišomi su tokiu pačiu kiekiu ne kanapių kompostuojamų atliekų kaip maisto atliekos, sodo atliekos ar gyvulių mėšlas.

Pavojingų atliekų problema ta, kad jų negalima kompostuoti, tad faktiškai dvigubai didėja atliekų, patenkančių į sąvartynus, kiekis. JAV, kur kanapės legalios ilgiau nei daugelyje šalių, kai kurios valstijos ragina kanapių gamintojus taikyti tvarias praktikas. Oregonas, pvz., turi taisykles dėl kietųjų pavojingų atliekų, tad kanapių augintojai privalo vesti atliekų apskaitą, laikyti jas saugiose patalpose su ribotu priėjimu ir šalinti naudojant šiuos metodus:

Kompostavimas

Kompostavimas sumažina atliekų kiekį ir paverčia atliekas maistinių medžiagų šaltiniu kitoms kultūroms, kartu mažindamas dujų išmetimą. Lauko pasėliuose kompostuoti galima kai turima pakankamai vietos, o kompostą galima naudoti dirvoje, ją praturtinant ir sveikinant, nes augalinės atliekos kaip stiebai, šakos ir šaknys didina dirvožemio azoto kiekį, sukuria kompostą kaip iš bet kurių kitų augalų atliekų.

Kompostavimas gali būti atliekamas specialiais įrenginiais, kurie kanapių augalines atliekas paverčia kompostu – tokie vadinami vidiniai kompostavimo įrenginiai (in-vessel). Ši technologija leidžia kepamas kanapių atliekas laikyti saugiose vietose ir sumažina kvapus, tačiau netinka vidinėms ar šiltnamių operacijoms, kur vietos mažai.

Kompostavimas nėra tik geras būdas sumažinti namų auginimo atliekas. Tai – vienas geriausių būdų išlaikyti dirvožemius derlingus – nemokamai! Kad suprastum, kaip veikia šis procesas, turi išmanyti, kas yra kompostas. Šis „juodasis auksas“ – mikroorganizmų skaidymo galutinis produktas. Kompostą sudaro dvi pagrindinės grupės: „žaliosios“ (šviežios virtuvės atliekos, nupjauta žolė, šviežios sodo atliekos) ir „rudosios“ (medžio drožlės, nudžiūvę lapai). Sumaišius juos 1:1 santykiu, jie suskyla į puikų kompostą. Kodėl? Bakterijos, grybai ir kiti organizmai išskiria fermentus, skaido medžiagas. Galimi du pagrindiniai būdai: karštas ir šaltas. Karštas kompostavimas padaro kompostą per kelias savaites: sudėkite visas medžiagas į komposto dėžę ir reguliariai maišykite. Šaltas kompostavimas trunka ilgiau ir reiškia, kad medžiagas dedate į krūvą, kai jų turite.

Dar vienas būdas kompostuoti augalines atliekas – išvežti jas į kompostavimo įmones, tačiau tai reikalauja papildomų išlaidų transportui. Be to, kompostavimo įmonės dažnai turi savo taisykles, kurios dar labiau apsunkina procesą. Specialistai teigia, kad gamintojai galėtų gauti naudos iš augalinių atliekų dėl kanapių stiebų ir šakų pluošto, tačiau dėl dabartinių reikalavimų komercinė nauda iš kanapių augalinių atliekų yra praktiškai neįmanoma.

Sąvartynai

Sąvartynai – dažniausias kanapių atliekų šalinimo būdas, nes tai paprasta, patogu ir nereikalauja papildomos įrangos. Nepaisant transportavimo kaštų, šiuo metu kanapių augalinių atliekų šalinimas ten yra populiariausias, nes tereikia užkasti augalines atliekas ir viskas. Tačiau, nors tai paplitęs metodas, sąvartynai nėra laikomi geriausi – kitaip nei kompostavimas, jie išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

5. Kanapių pakuočių atliekų tvarkymo praktika 

Aukščiau aprašyti metodai taikomi augalinių atliekų šalinimui, tačiau kanapių pramonė taip pat generuoja daug stiklo ir plastiko atliekų, kurios yra tarp blogiausių teršalų ir negali būti kompostuojamos. Dėl to gamintojai priversti naudotis šiais metodais tvarkant pakuočių atliekas:

Perdirbimas

Kanapių pakuotės – didžiausia problema nuo legalizacijos pradžios, nes reikalavimai griežtai riboja, kokias medžiagas galima naudoti, todėl naudoti draugiškas aplinkai alternatyvas labai sunku ar net neįmanoma.  Pvz., stiprūs klijai ant etikečių būtini, kad jų būtų sunku nuplėšti, tačiau tada jas sunkiau perdirbti. Vape baterijos – nepatrauklios perdirbėjams, nes laikomos pavojingomis. Taip, kanapių pakuotes tikrai galima perdirbti, tačiau galutinis vartotojas turi jas tinkamai šalinti, o dauguma nežino kaip arba nenori rūpintis.

Dėl šios problemos bendrovės pradeda siūlyti specialias perdirbimo paslaugas sunkiai perdirbamoms kanapių atliekoms: vietoj sąvartynų pakuotės yra perdirbamos ir naudojamos vėl ir vėl. Šios įmonės paprastai pakuotes ir vape'us tvarko skirtingai. Pakuočių perdirbimo programos surenka pakuotes, išvalo jas ir ištirpina į plastiką, kuris gali būti naudojamas pavyzdžiui viešųjų parkų suoliukams ar laistytuvams. Vape perdirbimo programos ištirpina metalo liekanas ir panaudoja jas naujiems vape'ams ar kitiems gaminiams.

Pavojingos atliekos

Pavojingos atliekos, pvz., tirpikliai, naudojami kuriant kanapių ekstraktus ar aliejus, dažniausiai tvarkomos pagal Pavojingų atliekų reglamentą, tad įmonės privalo išsiaiškinti reikalavimus kiekvienam tirpikliui ir gauti atliekų šalinimo leidimus (oro, kietųjų ar skystųjų atliekų), kad galėtų jas tinkamai išmesti.

6. Geriausios tvarkymo praktikos

Kadangi nėra aiškių nurodymų kaip šalinti kanapių atliekas, įmonės dalijasi tam tikromis praktikomis, kurios skirtos kuo daugiau atliekų naudoti pakartotinai ar sumažinti jų kiekį. Čia pateikiamos populiariausios praktikos, kurias rekomenduoja dauguma kanapių gamintojų (kai įmanoma).

• Skatinti ekstrakcijas be tirpiklių: Kanapių perdirbėjai turėtų būti skatinami vystyti naujus ekologiškesnius ekstrahavimo būdus bei naudoti be tirpiklių atliekamas technikas, kad sumažintų pavojingų atliekų kiekį.

• Kompostuoti organines atliekas: Lauko auginimo ūkiai turėtų kompostuoti vietoje, o vidinėse ar šiltnamių patalpose galima bendradarbiauti su žemės ūkio ūkiais, kad kanapių augalų atliekos virstų organiniu substratu ar maistingomis dirvomis.

• Atsigauti augalų pluoštą: Skatinti gamintojus ieškoti būdų, kaip maksimaliai panaudoti augalų pluoštą (kaip ir pluoštinėse kanapėse), gaminti drabužius, izoliaciją ir kitus produktus.

• Rinktis mažiau atliekų sukuriantį kelią: Naudoti reikiamą technologiją, kad būtų galima naudoti saulės šviesą vietoj dirbtinės, naudoti perdirbamas lempas, o substratas turėtų būti kompostuojamas vietoje (jei įmanoma).

• Nustatyti atliekų ribą: Atliekų riba verčia gamintojus parengti atliekų tvarkymo planą, taigi viršijus ribą privaloma kompostuoti vietoje arba vežti į specializuotą įmonę, pateikiant įrodymus kaip jie perdirbo perteklių.

• Skatinti pakartotinai naudojamas pakuotes: Kai tik įmanoma, rinktis tvarias, pakartotinai užpildomas ir daugkartines pakuotes bei taikyti didesnius mokesčius tiems, kurie to nedaro.

7. Apibendrinimas

Kanapių pramonė sparčiai auga ir gamina didelį kiekį atliekų, todėl būtina diegti atliekų tvarkymo programas ir pateikti aiškias gaires kaip šalinti kanapių atliekas. Siekiant geriausių rezultatų, vyriausybė turėtų bendradarbiauti su kanapių pramone, kad rastų optimalų sprendimą abiem pusėms; Kanapių industrija augs ir toliau, tad efektyvus atliekų tvarkymas turi būti įdiegtas kuo greičiau. Visgi, legali kanapių pramonė yra ganėtinai nauja ir susiduria su sunkumais, tad gali prireikti laiko, kol atliekų tvarkymo praktikos bus pritaikytos kanapių sektoriui.

Jei turite patarimų namų augintojams, kaip šalinti atliekas, pasidalykite savo žiniomis su bendraminčiais pasidalinę komentaruose žemiau!