Valgomųjų produktų poveikis jūsų smegenims

• 1. Kaip kanabinoidai pasisavinami rūkant
• 2. Kaip kanabinoidai pasisavinami vartojant valgomuosius produktus
• 2. a. Kiti kanapių vartojimo būdai
• 3. Ar valgomieji produktai stipresni?
• 3. a. Ar valgomieji produktai sveikesni nei kanapių rūkymas?
• 4. Apibendrinimas

Kai kanapių vartojimas sparčiai auga, daugelis vartotojų turi galimybę rinktis įvairius vartojimo būdus, tokius kaip valgomi produktai ar koncentratai. Kaip jau žinote, yra daug veiksnių, lemiančių jūsų patirtį, pavyzdžiui, THC ir CBD lygiai, tačiau vienas svarbiausių – kaip vartojate kanapes, t. y. vartojimo būdas nulemia, kiek stipriai ir kiek laiko jausite poveikį. Valgomieji produktai gali paveikti stipriau ir jų poveikis gali trukti ilgiau nei pasirinkus kitus vartojimo būdus, tad skaitykite toliau ir sužinokite, kaip jie veikia jūsų organizmą bei kaip išvengti blogos patirties.

1. Kaip kanabinoidai pasisavinami rūkant

Rūkymas – dažniausias kanapių vartojimo būdas ir greičiausias kelias pajusti poveikį. Taip yra todėl, kad THCA molekulė, pavyzdžiui, yra per didelė ir „netelpa” į receptorius, tačiau rūkant iš esmės kanapė kaitinama iki maždaug 800°C ir tuo metu cheminės medžiagos (t.y. kanabinoidai) pakeičia struktūrą, tarkime, THCA virsta Delta-9-THC (arba THC), o tai daug mažesnės molekulės.

Dėl mažesnės molekulių struktūros kanabinoidai lengviau pasisavinami, todėl jie labai greitai iš plaučių nukeliauja į smegenis – pirmosios jų dozės patenka į kraują per kelias minutes po įkvėpimo, tad poveikį pajusite per pirmas 10 minučių po vartojimo.

Kanabinoidų pasisavinamumas rūkant svyruoja tarp 2 % ir 56 %, o tai priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip įkvėpimo tūris, kiekis, trukmė ir laiko tarpai tarp dūmų – tai reiškia, kad rūkant ne visas kanabinoidų ir terpenų kiekis esantis žieduose yra suvartojamas. Tačiau, kai vartojate valgomuosius produktus, reikia dekarboksiliuoti kanapes iki ~150°C, todėl pasiekiamų kanabinoidų kiekis ir jų pasisavinimas yra kitoks.

2. Kaip kanabinoidai pasisavinami vartojant valgomuosius produktus

Priešingai nei rūkant, valgomuose produktuose esantys kanabinoidai jau yra dekarboksiliuoti, todėl augalinės medžiagos kaitinti nebereikia. Vartodami kanapes žodžiu, valgomasis produktas pereina per burną, virškinimo traktą ir kanabinoidai įsisavinami plonojoje žarnoje. Kai jie absorbuojami žarnyne, kanabinoidai patenka į kepenis ir tuomet į jūsų kraujotaką. 

Dėl ilgesnio atstumo, kurį organizme turi nukeliauti kanabinoidai, palyginus su rūkymu, jų pasisavinimas vartojant valgomuosius produktus užtrunka ilgiau; Patekę į skrandį ir žarnyną, kanabinoidai kraujyje atsiranda po 30–60 min., o poveikį pajusite tik praėjus 1–2 valandoms po vartojimo, kuris gali trukti 4–8 valandas. Manoma, kad dėl dekarboksiliacijos mažas kanabinoidų kiekis gali būti absorbuojamas per burnos ertmę (skruostai, dantenos, lūpos, liežuvis), tačiau tikslių duomenų apie tai nėra, tad, nors tai tikėtina, dar nėra patvirtinta.

Kanabinoidų pasiekiamumas po valgymo siekia apie 10–20 %, tai reiškia, kad tik 10–20 % kanabinoidų galiausiai patenka į jūsų kraujotaką, o dėl vėlavimo pajusti poveikį nepatyrę vartotojai dažniau linkę suvartoti didesnį kiekį, kas gali sukelti per stiprų nepageidaujamą efektą.

Kiti kanapių vartojimo būdai

Rūkymas ir valgomi produktai nėra vieninteliai vartojimo būdai – šiandien galite rasti daugybę kanapėmis praturtintų gaminių, kurie dėl skirtingo kanabinoidų kiekio ir pasisavinimo kelio sukelia skirtingus efektus, todėl jei įdomu, pateikiame kitus kanapių vartojimo metodus.

Skirtingi kanapių vartojimo būdai

Be skirtumų kanabinoidų pasiekiamumo procentuose yra ir du svarbūs veiksniai, galintys nulemti poveikio stiprumą ir trukmę:

• Tarpu-individualus pasisavinimas

Tarpu-individualus pasisavinimas reiškia skirtingą efektą tarp skirtingų žmonių, suvartojusių tą pačią medžiagą. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 100 mg THC gali būti tinkama dozė jums, bet kitam – per stipri ir gali sukelti nepageidaujamą efektą. Šį skirtumą lemia tokie veiksniai kaip amžius, lytis, svoris, ligos ir daug kitų, darančių įtaką efektyvumui ir tolerancijai.

• Vidinis individualus pasisavinimas

Pavyzdžiui, vidinis individualus pasisavinimas reiškia skirtingą poveikį, kurį galite patirti suvartodami tą patį kiekį tos pačios medžiagos; Dauguma galvoja, kad suktinė visada suteiks panašų efektą, tačiau taip nėra.

Skirtingą efektą galite pajusti net rūkydami tą pačią atmainą ir tą patį žiedų kiekį, nes jį gali lemti tokie veiksniai, kaip ar vartojote kanapes prieš valgį ar po jo, paros metas ar jūsų savijauta vartojant.

Tiek individualaus, tiek tarpu-individualaus pasisavinimo principas galioja ir valgomuosiems produktams, todėl jų poveikis irgi gali skirtis priklausomai nuo išvardintų veiksnių, bet beveik visi kanapių vartotojai sutaria: valgomieji produktai dažniausiai stipresni ir poveikis jaučiamas daug ilgiau nei kitų metodų atveju... bet kodėl?

3. Ar valgomieji produktai stipresni? 

Kaip jau minėta, valgant kanapes, kol poveikis pradeda reikštis, praeina daugiau laiko – valgomasis produktas turi patekti į skrandį ir absorbuojamas lėčiau, tačiau poveikis paprastai stipresnis ir trunka ilgiau nei rūkant.  Taip yra todėl, kad valgant kanapes, kanabinoidai pirmiausia metabolizuojami kepenyse prieš patekdami į kraują, ir būtent kepenyse, pavyzdžiui, Delta-9-THC virsta 11-OH-THC – stipresniu junginiu, kuris greičiau prisijungia prie jūsų smegenų.

Tai reiškia, kad suvartojus tą patį kiekį kanapių, suvalgius valgomuosius produktus poveikis bus stipresnis, nes metabolizavimo procese iš THC susidaro tiek Delta-9-THC, tiek 11-OH-THC, kurie, kaip minėta, yra stipresni junginiai, prisijungiantys prie neuronų ir sukeliantys stipresnį bei ilgesnį „pakilimą”. Šis procesas galimas ir su CBD, tačiau tyrimų apie tai kol kas trūksta.

Ar valgomieji produktai sveikesni nei kanapių rūkymas? 

Valgomųjų produktų vartojimas iš tikrųjų yra sveikesnis nei rūkant kanapes, ir ne dėl skirtingų susidarančių junginių, bet dėl pačios dūmų inhaliacijos. Valgant produktą, jūs neįkvepiate toksinių cheminių medžiagų, taigi į kūną nepatenka vėžį sukeliančios molekulės, tokios kaip anglies monoksidas, kiti bronchų dirgikliai ir auglių susidarymą skatinantys junginiai – tai daug sveikiau jūsų plaučiams ir visam organizmui.

Vienintelis minusas – jei gyvenate šalyje, kur kanapės nelegalios, valgomuosius produktus teks gaminti patiems arba pirkti iš pažįstamų, o tada sunku tiksliai kontroliuoti suvartojamų kanabinoidų kiekį, nes dozės gerokai varijuoja.

Tai reiškia, kad daug sunkiau iš anksto nuspėti poveikį ir žymiai paprasčiau suvartoti per daug, nei norėtumėte, tačiau laimei, net ir didelė dozė nebus mirtina, nuodinga ar sukels rimtą ilgalaikę žalą – greičiau tiesiog būsite per daug apsinešęs ilgesniam laikui.

Tačiau atminkite – čia neatsižvelgiama į psichozės riziką, kurią gali sukelti didelės psichoaktyvių medžiagų dozės tiems, kurie tam yra polinkį turintys.

Itin svarbu bet kokias medžiagas, įskaitant kanapes, vartoti atsakingai. Valgomieji produktai yra sveikesni vartojant saikingai, bet per didelė dozė gali sukelti rimtų problemų, ypač jei nesate prie to pratę.

4. Apibendrinimas

Nors valgomuosius produktus vartoti sveikiau nei rūkyti kanapes, jų poveikis gali būti kur kas stipresnis, o bloga patirtis – lengvai įmanoma dėl kepenyse iš THC susidarančio 11-OH-THC, tad turite būti itin atsargūs ir geriausia pirkti iš patikimų gamintojų ar legalių kanapių parduotuvių. Taip galite būti tikri, kad dozavimas bus tikslus; Žinoma, galite pasigaminti ir patys, tik būtinai teisingai dozuokite, nes, pavyzdžiui, 10 mg ir 100 mg THC yra didžiulis skirtumas – būkite ypatingai atsargūs ir, jei galite, pasikonsultuokite su turinčiu patirties draugu. Jei esate patyręs valgomųjų produktų vartotojas – pasidalinkite patarimais komentaruose žemiau!

MEDICININIS ATSISAKYMAS

Ši informacija pateikiama tik švietimo tikslais. Pateikta informacija surinkta iš išorinių šaltinių tyrimų.

Išoriniai šaltiniai

1. Pharmacology and effects of cannabis: A brief review. – C. Heather Ashton
2. Chemistry, Metabolism, and Toxicology of Cannabis: Clinical Implications. – Priyamvada Sharma, Pratima Murthy ir M.M. Srinivas Bharath.
3. Dopamine challenge reveals neuroadaptive changes in marijuana abusers. – Bertha K. Madras